TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A.B.Breivikas: nusikaltimas ir bausmė

2011 08 19 0:00
Norvegai gedi žuvusiųjų, tačiau žudikui skirta bausmė juos mažai domina.
AFP/Scanpix nuotrauka

"Kodėl Andersui Behringui Breivikui gresia tik 21 metų maksimali laisvės atėmimo bausmė?" - klausia amerikiečių dvisavaitinis politikos ir meno žurnalas "The New Republic", aptardamas JAV ir Norvegijos baudžiamosios sistemos, valstybės socialinės politikos, visos kultūros ir teisės skirtumus.

Amerikiečiai neatsistebi, kad A.B.Breivikui, žmogui, kuris prisipažino nužudęs 76 žmones per du išpuolius Norvegijoje liepos 22 dieną, gresia vos 21 metai kalėjimo. Amerikiečiui Timothy McVeighui, kuris buvo pripažintas kaltu už 168 žmonių nužudymą per 1995 metais jo surengtą sprogimą Oklahomoje, buvo įvykdyta mirties bausmė suleidžiant mirtiną injekciją 2001 metais. Visai neseniai kitas nusikaltėlis Jaredas Loughneris buvo apkaltintas 49 federaliniais nusikaltimais (už kai kuriuos taip pat skiriama mirties bausmė) už žiaurų 6 žmonių nužudymą Tuksone šiais metais. "Kodėl A.Breiviko laukia tokia lengva bausmė", - klausia straipsnio autorė Margy Stalttery.

Išpuoliai Osle ir Utiojos saloje, taip pat norvegų reakcija į juos, atskleidė Norvegijos baudžiamosios sistemos atlaidumą, kuris neatitinka amerikiečių požiūrio į kriminalinius nusikaltimus. Norvegijoje, kur policininkai paprastai nebūna ginkluoti, mirties bausmė uždrausta, o įkalinimo bausmės pasitaiko rečiau ir dažnai skiriama mažiau metų nei JAV. Norvegijoje ypač pabrėžiama reabilitacija. Šios valstybės teisės profesoriai ir žurnalistai linkę kalbėti apie valstybę, kuri didžiuojasi savo atvirumu, socialine gerove ir stipriu "fellesskap" arba draugiškumo jausmu, netgi tuomet, kai įvykdomas kruviniausias išpuolis norvegų žemėje po Antrojo pasaulinio karo.

Jornas Jacobsenas iš Bergeno universiteto aiškina, kad tokį norvegų požiūrį lėmė socialinės gerovės valstybė, jo žodžiais tariant, "labai solidari maža bendruomenė". Jeilio universiteto lyginamosios ir užsienio teisės profesorius Jamesas Whitmanas primena, kad anksčiau JAV baudžiamoji sistema taip pat skatino reabilitaciją, tačiau 7 dešimtmečio pradžioje ir 8 dešimtmetyje imta nebetikėti socialinių reformų programomis ir pasukta asmeninės atsakomybės principų link.

Tačiau Norvegijoje tikėjimas reabilitacija išliko. Internetinio puslapio "Views and News from Norway" redaktorė Nina Berglund aiškina, kad dauguma Norvegijos teisėjų vadinami "1968-ųjų žmonėmis". Jie save sieja su liberaliausia Norvegijos politine epocha, todėl garsėja gailestingumu. Šioje Skandinavijos valstybėje ketveri metai kalėjimo už išžaginimą yra laikoma griežta bausme. Norvegijos kalėjimuose pažeidėjai dažnai mėgaujasi geresne priežiūra nei JAV, jau nekalbant apie tai, kad jie laikomi kur kas geresnėmis sąlygomis nei Amerikoje. J.Whitmanas aiškina, kad europietiškuose kalėjimuose taikomos lankstesnės reabilitacijos programos, gaunama stipresnė finansinė parama, be to, išėjęs į laisvę kalinys apdraudžiamas nuo nedarbo. Norvegijoje kaliniams paprastai leidžiama nueiti į kiną ar muziejų ir tikimasi, kad jie sugrįš savo noru. "Mūsų valstybėje visa sistema grindžiama pasitikėjimu ir reabilitacija, o ne bausme. Atrodo, kad norvegai tvirtai tiki, jog net blogiausias nusikaltėlis širdies gilumoje yra geras žmogus", - aiškino N.Berglund.

Bet ar tai teisinga A.B.Breiviko padaryto nusikaltimo, turint omenyje jo mastą ir žiaurumą, atžvilgiu? Jam pateikti kaltinimai verčia manyti, kad ne. Priešingai nei T.McVeighas ar J.Loughneris, A.B.Breivikas kol kas kaltinamas padaręs tik vieną nusikaltimą, t. y. įvykdęs teroro aktą, kuris apibrėžiamas kaip gyvybiškai svarbių visuomenės, įskaitant ir vyriausybės, funkcijų sutrikdymas ir didžiulės baimės gyventojams sukėlimas, tačiau ne žmonių žudymas. Keli Norvegijos teisės korifėjai, įskaitant ir Oslo universiteto kriminologijos bei teisės sociologijos profesorių Perą Ole Johanseną, mano, kad galų gale ir A.B.Breivikas gali būti apkaltintas ir nužudymu. Tačiau kiti teigia, jog tai nesvarbu, nes jo įkalinimo laikas nuo to nepasikeistų: Norvegijoje nusikaltimų bausmės negali būti sudedamos, taigi už nužudymą ar terorizmą, nesvarbu, kiek žmonių nužudyta - vienas ar kelios dešimtys - vis tiek gresia tik maksimali 21 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bergeno universiteto teisės docentė Ragna Aarli sako, kad neseniai Norvegijoje prabilta ir apie ilgesnę, 30 metų, laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus žmoniškumui, tuo A.B.Breivikas taip pat gali būti apkaltintas (kitas įstatymas pailgino maksimalią laisvės atėmimo bausmę už terorizmą iki 30 metų, tačiau šis įstatymas dar nėra įsigaliojęs ir negali būti taikomas A.B.Breiviko byloje).

"Dėl Breiviko bausmės dydžio galima ginčytis. Jeigu jis bus pripažintas psichiškai nesveiku, kaip tvirtina jo advokatas, labai tikėtina, jog jam vietoj įkalinimo gali būti skirtas gydymas tol, kol jis bus pripažintas psichiškai stabiliu", - aiškino Bergeno universiteto teisės profesorius Henry Johnas Maelandas. Tuo metu amerikietis J.Whitmanas primena, kad JAV yra kur kas daugiau psichiškai nesveikų įstatymo pažeidėjų, tačiau jie vis vien dažniausiai atsiduria už grotų, nes tokiai jų gynėjų pasirinktai taktikai prisiekusieji nėra linkę pritarti.

Pasirodo, Norvegijoje nuteisti A.B.Breiviką iki gyvos galvos galima tik pritaikius jam "forvaring", t. y. "globą", kas leistų kaskart pratęsti jo įkalinimą 5 metais, tai darant tiek kartų, kiek jis būtų laikomas keliančiu grėsmę visuomenei.

Liepos pabaigoje Norvegijos teisingumo ministras Knutas Storbergetas pranešė, kad ketina pasiūlyti įstatymo projektą, kuris pratęstų maksimalią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau Oslo universiteto kriminologijos profesorius emeritas Nilsas Christie aiškina, jog norvegams labiau rūpi, kad jų šalis atsigautų po patirto šoko nei bausmės padidinimas siekiant, kad A.B.Breivikas gautų tai, ko nusipelnė. N.Christie tikina Norvegijoje negirdėjęs jokių "keršto šūksnių" ar prašymų sugriežtinti A.B.Breivikui bausmę. "Mes norime išlaikyti savo standartus. Neapykanta būtų nusikaltėlio pergalė", - mano profesorius. Kitas profesorius P.O.Johansenas pastebėjo, kad šiuo metu Norvegijoje aktualiausia diskusijų tema, kodėl A.B.Breivikas taip pasielgė, o ne kokios bausmės jis sulauks.

N.Christie tebegina Norvegijos baudžiamąją teisę, nes, jo nuomone, ji ne tik humaniškesnė nei JAV, bet ir efektyvesnė. Norvegijoje 100 tūkst. gyventojų tenka tik 73 kaliniai, o JAV - 743. Be to, Norvegijoje tik 20 proc. buvusių kalinių po dvejų metų vėl atsiduria kalėjime, o JAV - 60 procentų. Gal dėl to ir nė vienoje viešoje kalboje Norvegijos ministras pirmininkas Janas Stoltenbergas, princas Haakonas ir Oslo meras Fabianas Stangas nė neužsiminė apie kerštą arba, kad A.B.Breivikas turi sulaukti pelnytos bausmės. Kalbėdamas per aukoms pagerbti skirtą minėjimą Oslo meras teigė, kad A.B.Breivikui didžiausia bausmė būtų, jei "Norvegija taptų dar šiltesnė, dar kilnesnė ir demokratiškesnė".

 

Parengė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

 

P.S. Norvegijos žiniasklaida pranešė, kad A.B.Breivikas buvo paruošęs antrą bombą - dar galingesnę, nei buvo susprogdinta Oslo vyriausybinių pastatų kvartale. Ji buvo rasta jo išsinuomotame ūkyje už maždaug 140 kilometrų į šiaurę nuo sostinės. Bomba svėrė 1-1,5 tonos (susprogdintoji Osle - 950 kg). Tačiau Norvegijos policija teigia, kad "tame ūkyje rasta daug modifikuotų trąšų, jos tebuvo viena iš daugelio bombos sudedamųjų dalių".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"