TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A.Breiviko teismas tampa propagandinis

2012 04 23 6:05

Andersas Breivikas tvirtina žudęs dėl politinių motyvų, o Norvegijos teismas sudaro jam sąlygas proceso metu populiarinti savo mintis.

Norvegija apsisprendė procesą daryti viešą. Ginamoji A.Breiviko kalba paskelbta norvegiškai, besidomintieji procesu išsivertė ją ir į savo kalbas. 

Tai galima paaiškinti siekiu, leidus kaltinamajam nevaržomai atsiskleisti, rasti jo kalboje dalykų, patvirtinančių hipotezę apie pamišimą. Tokiu atveju teismas galėtų priimti visiems patogų sprendimą pavojingam pamišėliui skirti ne bausmę, o priverstinį gydymą.

Tačiau greičiausiai teismas tiek pasitiki savo šalies visuomene, kad mano, jog jos reakcija į žudiko - sveikas jis ar pamišęs - argumentaciją dėl poelgio motyvų bus vieninga.

Praktiškumas prieš teisingumą

Norvegijos teisingumo sistema yra tiek savita, kad būtina bent prabėgomis ją nušviesti.

"Forbes" žurnalas, žinomas ir savo sudaromais įvairių rūšių reitingais, yra atrinkęs prašmatniausių - kiek šitas žodis čia tinka - pasaulio kalėjimų dešimtuką. Pirmąsias dvi vietas geriausiųjų sąraše užima Norvegijos kalėjimai.

Norvegijos teisingumas siekia ne nubausti už nusikaltimą, o pataisyti nusikaltėlį. Įprasta (šalims sutikus) ir mediacijos praktika, kai valstybės tarpininkas suveda skriaudėją su nuskriaustuoju, skatina juos pažinti vienas kitą, įžvelgti tokį pat žmogų kitame. Recidyvų skaičius krašte nedidelis, kalinių negausu.

Tačiau ši penitenciarinė filosofija kertasi su žmogiškuoju teisingumo ir atpildo poreikio jausmu. Pastarasis pasaulyje, o ir Lietuvoje, paprastai turi prioritetą.

A.Breivikui gresia 21 metai kalėjimo. Jeigu per tą laiką jis nepasitaisys, vėliau jį kalinti galima bus prevenciškai.

Tolimoji dešinė ieško savo pažiūrų

Bet nebūtinai kitų Europos šalių visuomenės yra tokios pažangios ir vieningai atmes viską, ką siekdamas apsiginti sako teisiamasis. Tai, kas norvegų žudiko pareiškimuose gali atrodyti sujaukta eklektika, tuo pat metu atrodo ir kaip kraštutinės dešinės bandymas susikurti modernią savo ideologiją.

A.Breivikas smerkia hitlerizmą ir islamizmą. Simpatizuoja sionizmui. Priimtinu Europos valstybėms modeliu jis laiko demokratines, bet kartu ir nacionalistines Pietų Korėją ir Japoniją. Nepritaria imigracijai ir daugiakultūriškumui.

Vienu ar kitu deriniu tokias mintis skelbia ir dešinieji Europos politikai, nuo Vengrijos iki Prancūzijos. Lietuvoje, kur dar nėra aktuali imigrantų problema, spaudoje vietos randa konservatyvūs tradicionalistai. Tad A.Breiviko pareiškimus galima vertinti ir kaip teorinį indėlį į dešiniosios minties plėtrą.

Kompromituoja ar populiarina?

Viena vertus, A.Breivikas kairiesiems liberalams tapo patogia lazda tvatyti dešiniuosius. Jeigu koks dešinysis politikas, remdamasis statistika, tvirtins, kad imigrantai labiau linkę nusikalsti, visada galima atrėžti, jog ir norvegas tai teigė. Sutampanti retorika leidžia demonizuoti dešiniąsias pažiūras.

Bet kartu dešiniųjų pažiūrų žmonėms žudikas pateikia ir tarsi idėjų lego kaladėles, iš kurių, derindami su asmenine patirtimi, šie gali susikurti savo pasaulėvaizdį.

Visuomenės apklausų duomenimis, Darbo partijos, prieš kurią buvo nukreiptas A.Breiviko išpuolis, populiarumas šalyje mažėja.

Gandai apie ideologijų mirtį per ankstyvi

Pasaulyje lygia greta su pranešimu apie "istorijos pabaigą" išpopuliarėjo ir pasakojimas apie "ideologijų mirtį". Turėta galvoje, kad žlugus realiam socializmui dominuojančia tapo liberali demokratinė ideologija, nepalikusi vietos kitoms. Bent Europoje.

Jeigu taip ir buvo, tai tik iki šiol. Ideologijos Europoje atgimsta. Ne todėl, kad porą dešimtmečių snaudę filosofai dabar jau imtų jas kurti. Tiesiog ekonomika tampa nebepajėgi aptarnauti esamo gerovės valstybės modelio, šia doktrina grindžiamo.

Valstybės, taip pat ir mūsų, grimzta į skolų duobę, aštrėja socialinė įtampa. Iš tos padėties yra tik viena išeitis - mažiau vartoti, daugiau dirbti. Gauti mažiau teisių, prisiimti daugiau pareigų. Yra mažiausiai dvi praėjusiame amžiuje populiarios aštrios ideologijos, kurios siūlo tokią išeitį iš sisteminės krizės.

Vidurio Europa socializmą jau matė

Vakarų Europos intelektinėje erdvėje vyrauja kairieji intelektualai. Jų gretas nuolat papildo ir jauni, išsilavinę, bet nerandantys visuomenėje vietos pagal savo lūkesčius žmonės.

Socializmo doktrina turi savyje humanistinio patoso, patrauklaus geros valios žmogui. Socialinė nelygybė netgi komfortiškose šalyse bado akis, tad dažnai ten valstybės galių stiprinimas atimant ir perdalijant turtą suvokiamas kaip moralus ir racionalus sprendimas. Juo labiau kad tos Vakarų visuomenės neturi gyvenimo realaus socializmo sąlygomis patirties.

Vidurio Europa socializmą jau matė. Mūsų šalims jis buvo susijęs ir su skausmingu nacionalinės nepriklausomybės praradimu. Prireikus rinktis tarp dviejų nemalonių alternatyvų, kaži ar bus pasirinktas socialistinis modelis.

Paradoksalu, tačiau Norvegijai, kurioje buvo tokiu siaubingu būdu aktualizuota Europos ateities problema, dėl gamtinių turtų gausos dar ilgai bus galima laikytis seno, jaukaus liberalios demokratijos ir gerovės valstybės modelio. Su komfortiškais kalėjimais, su pabrėžtinu rūpinimusi net ir nuožmaus žudiko teisėmis.

Šūviai nuaidėjo ten, bet nuaidėjo mums.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"