TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A. Cipras iškovojo pergalę

2015 09 21 7:13
Aleksis Cipras. AFP/Scanpix nuotrauka

Graikijos išrinktasis kairysis ministras pirmininkas Aleksis Cipras sekmadienį vykusiuose rinkimuose nelauktai laimėjo itin įtikinamą pergalę, suteikiančią jam mandatą įgyvendinti nepopuliarias reformas, mainais į kurias buvo pasiektas susitarimas su tarptautiniais kreditoriais dėl šalies finansinio gelbėjimo.

Netikėtas skirtumas, kuriuo jis laimėjo rinkimus, buvo užsitikrintas po to, kai jo vadovaujamoje radikalioje kairiojoje partijoje „Syriza“ kilo maištas dėl esmingo pasikeitimo mokesčių ir pensijų politikos srityje ir A.Cipras buvo priverstas atsistatydinti bei inicijuoti jau trečią šiais metais visuotinį balsavimą.

Duomenimis, gautais suskaičiavus 99,44 proc. balsalapių, „Syriza“ užsitikrino beveik absoliučią daugumą 300 vietų parlamente, o sudariusi sąjungą su mažesne nacionalistine Nepriklausomųjų graikų partija (ANEL), gavusią dešimt mandatų, – ji galės suformuoti tvirtas pozicijas turinčią valdančiąją koaliciją.

„Syriza“ įrodė esanti per tvirta, kad mirtų“, – vėlai sekmadienį šimtams savo šalininkų, susirinkusių į pergalės mitingą Atėnuose, pareiškė 41 metų A.Cipras, kuris yra jauniausias šalies premjeras per pusantro šimto metų.

„Graikijos žmonės suteikė aiškų mandatą atsikratyti to, kas mus laiko praeityje, – sakė jis. – Jaučiuosi apgintas, nes Graikijos žmonės man suteikė aiškų mandatą tęsti kovą šalies viduje ir už jos ribų, kad būtų galima išsaugoti mūsų žmonių išdidumą.“

„Kartu mes tęsime kovą, kurią pradėjome prieš septynis mėnesius“, – džiūgaujantiems šalininkams pridūrė A.Cipras, o ANEL, kuri buvo radikalių kairiųjų partnerė pirmojoje „Syriza“ vyriausybėje, sudarytoje sausio mėnesį, lyderis Panas Kamenas užšoko ant scenos ir jį apkabino.

A.Cipras, kuris susitarimą dėl griežto taupymo teisino kaip galimybę išvengti chaotiško pasitraukimo iš euro zonos, sakė, kad jo pergalė „pakeis balansą“ Europoje, ir pažadėjo kovoti su išsikerojusia korupcija ir slepiamu turtu.

Pasipriešinimas ir orumas

„Priekyje susidursime su sunkumais, – sakė jis šalininkams. – Atsigavimas negali ateiti maginėmis priemonėmis, tačiau per didžiulį darbą, užsispyrimą ir kovą“.

„Europoje šiandien Graikija ir Graikijos žmonės yra tapatinami su pasipriešinimu ir orumu, ir ši kova bus tęsiama kartu dar ketverius metus“, – pridūrė jis.

Beveik galutiniai oficialūs rezultatai rodo, kad „Syriza“ laimėjo 35,47 proc. balsų, o jų pagrindiniai varžovai, konservatyvi „Naujosios demokratijos“ partija, – 28,09 procento.

Tokie rezultatai reiškia, kad partijai „Syriza“ 300 vietų parlamente atstovaus 145 įstatymų leidėjai – vos keturiais mažiau nei darbą baigiančioje asamblėjoje, o „Naujoji demokratija“ jame kontroliuos 75 vietas, viena mažiau nei per sausio rinkimus.

Rinkėjų aktyvumas buvo 56,5 proc. – mažesnis nei sausį, kai į rinkimus, kuriuos irgi laimėjo A.Cipras, atėjo 63,6 proc. žmonių, turinčių teisę balsuoti.

Beveik 44 proc. rinkėjų nutarė neiti į rinkimus – tai gerokai daugiau nei sausio mėnesį, kai atiduoti balso parlamento rinkimuose nepanoro 36 proc. rinkėjų.

A.Cipras vėliau pirmadienį turi gauti mandatą iš prezidento Prokopio Pavlopulo suformuoti naują vyriausybę.

„Mes sujungsime savo vėliavas ir savo pajėgas vardan sąžiningumo“, – sakė jis.

„Rizikingas lošimas pasiteisino“

„Syriza“ triumfo mastas yra gerokai didesnis negu buvo tikėtasi, nes prieš pat rinkimus rengtos nuomonių apklausos rodė, kad radikalūs kairieji gali aplenkti konservatorius vos 0,7-3 procentiniais punktais.

A.Cipras net įstengė atlaikyti maištą, kurį sukėlė 25 jo partijos griežtosios linijos įstatymų leidėjai, kurie pasitraukė iš „Syriza“, atsisakę pritarti reformoms, kurių imtis šalis įsipareigojo mainais į liepą sudarytą sutartį dėl 86 mlrd. eurų vertės finansinio gelbėjimo plano.

Jiems įkūrus naują prieš taupymą nukreiptą partiją, „Syriza“ neteko penktadalio savo deputatų. Buvęs įtakingas A.Cipro finansų ministras Janis Varufakis praėjusią savaitę sakė, kad sekmadienį balsuos už maištininkus.

Tačiau atskilėliams, kuriems vadovauja buvęs energetikos ministras Panajotis Lafazanis, nepavyko įveikti barjero ir patekti į parlamentą.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as tapo pirmuoju lyderiu, kuris pasveikino A.Ciprą, o artimiausiomis savaitėmis jis ketina su vizitu atvykti į Atėnus.

Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas, kuri vadovauja Eurogrupei, taip pat suskubo sveikinti A.Ciprą.

Anot jo, jis yra pasiruošęs „glaudžiai dirbti su Graikijos valdžia ir toliau lydėti į ambicingas reformų pastangas įsitraukusią Graikiją“.

„Alekio Cipro rizikingas lošimas pasiteisino“, – sakė Berenbergo banko analitikas Holger Schmiedingas (Holgeris Šmydingas).

„Atsižvelgiant į sumaištį, kurią jis sukėlė Graikijoje, ir dramatišką jo politikos pasikeitimą ... jo dabartinė pergalė pirmalaikiuose rinkimuose negali nekelti nuostabos“, – pridūrė jis.

„Susitarimas yra gyvas organizmas“

A.Cipras, kuris dabar yra gerai pažįstamas Briuselio koridoriuose ir Europos sostinėse, yra pažadėjęs kiek įmanoma sušvelninti finansinės pagalbos sąlygas, kad padėtų šalies skurdžiausiems gyventojams atlaikyti griežto taupymo politikos negandas.

„Galiu pasakyti, kad mūsų pasiektas susitarimas, yra gyvas organizmas“, – pažymėjo A.Cipras prieš rinkimus ir išvardijo virtinę „atvirų klausimų“, įskaitant skolos sumažinimą, privatizacijas, darbo santykius ir sunkumus išgyvenančių bankų problemų sprendimą.

Tačiau delsti nebelieka laiko, nes jau spalio mėnesį skolintojai turi nuspręsti, ar Atėnai laikosi lėšų mainais į reformas programos. Nuo to priklausys, ar naujoji vyriausybė gaus naują 3 mlrd. eurų pagalbos išmoką.

Graikijos naujasis parlamentas, kuris, kaip numatoma, pradės posėdžiauti spalio 1 dieną, turės peržiūrėti 2015 metų biudžetą, atsižvelgdamas į pensijų ir pajamų mokesčių reformas, įskaitant ūkininkų pajamų mokesčius, kurie iki 2017 metų turėtų padvigubėti.

Iš viso aštuonios partijos turėtų patekti į naują parlamentą: iš jų neonacistinė „Aukso aušros“ partija užėmė trečią vietą su 7 proc. balsų ir 18 mandatų.

Ketvirta vieta tenkinasi centro kairės partija „Pasok“, kuri laimėjo 17 mandatų, keturiais daugiau nei sausį, tuo tarpu Komunistų partija išsaugojo savo turėtas 15 vietų.

Centristinė partija „To Potami“ užsitikrino 11 vietų – šešiomis mažiau negu turėjo praėjusiame parlamente, tačiau kita centristinė partija, Centristų partija, pirmą kartą per savo 23 metų gyvavimą įveikė rinkimų barjerą ir kontroliuos devynias vietas.

Šis balsavimas yra jau trečiasis Graikijoje šiais metais, vienas jų buvo referendumas, ir penktasis per pastaruosius šešerius metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"