TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A. Cipras: premjeras, įstrigęs nesiliaujančioje dramoje

2015 08 21 10:30
Aleksis Cipras AFP/Scanpix nuotrauka

Graikijos premjeras Aleksis Cipras puikiai žinojo, kad naujas didelis finansinio gelbėjimo paketas užrūstins daugelį veikėjų jo radikalioje kairiojoje partijoje, bet dabar sunkiai iškovotas pagalbos planas atsiėjo jam vyriausybės vadovo postą.

A.Cipras, kuris atsistatydino ketvirtadienį, paskelbęs pirmalaikius rinkimus, atėjo į valdžią sausį, žadėdamas užbaigti gilius ir skausmingus biudžeto išlaidų karpymus, vykdytus reikalaujant Graikijos skolintojams mainais į 240 mlrd. eurų finansinę pagalbą, skirtą nuo 2010 metų.

Po daugelį mėnesių vykusių įtemptų derybų su kreditoriais jis nenoriai pasirašė susitarimą, numatantį, kad skolų prislėgta Atėnų vyriausybės vykdys dar daugiau tokių pačių skaudžių reformų, nors anksčiau įtikino graikus atmesti tokias priemones per referendumą.

Jaunatviškas ir charizmatiškas premjeras tikino, kad trečiasis pagalbos paketas, kurio vertė – 86 mlrd. eurų, reikalingas tik tam, kad šalis nebankrutuotų dėl didžiulių skolų ir neiškristų iš euro zonos.

„Man iškilo konkretūs pasirinkimai: pirmasis – priimti sutartį, su kurios daugeliu punktų nesutinku, o antrasis – chaotiškas bankrotas“, – aiškino jis.

Tačiau įtūžę kritikai jo radikalioje kairiojoje partijoje „Syriza“ teigia, kad naujoji sutartis žymi kapituliaciją prieš skolintojų „šantažą“ ir nepriimtina visų jų judėjimo vertybių išdavystė.

„Kiekvienas kampelis ir Graikijos grožis yra parduodamas“, – piktinosi parlamento pirmininkė Dzoji Konstantopulu (Zoi Constantopoulou), pasmerkusi finansinio gelbėjimo sutartį kaip „nusikaltimą žmoniškumui“.

A.Cipras jau kelias savaites stengėsi gesinti didelį maištą savo partijoje, kai dešimtys „Syriza“ deputatų atsisakė palaikyti finansinės pagalbos planą per tris iš eilės parlamento balsavimus.

Kaskart premjeras būdavo priverstas kliautis opozicija, kad būtų priimti gyvybiškai svarbios tos programos dalys, o galiausiai A.Cipras faktiškai prarado daugumą parlamente.

Ko gera, neturėtų stebinti neseniai cituoti A.Cipro motinos žodžiai, kad jos sūnus beveik neturėdavo laiko pavalgyti ir pamiegoti. Tačiau iš pažiūros tai būtų sunku nuspėti: nuolat plačiai besišypsantis premjeras retai kada parodydavo pyktį arba nuovargį.

Nors jam sunkiai sekėsi suvaldyti savo įstatymų leidėjus, 41 metų politikas išsaugojo daugelio graikų pasitikėjimą: kaip rodo apklausos, jis laikomas tinkamiausiu žmogumi vesti šalį iš šios krizės ir pagal populiarumą smarkiai lenkia bet kurį varžovą.

Paskelbęs apie savo atsistatydinimą, jis dar kartą išreiškė karštą palaikymą finansinio gelbėjimo planui, sakydamas: „Noriu perduoti Graikijos žmonėms viską, ką esu padaręs, kad jie galėtų dar kartą nuspręsti.“

Nuolaidžiaujantis maištininkas

A.Cipras, kuris yra Lotynų Amerikos revoliucionieriaus Che Guevaros gerbėjas ir nemėgsta kaklaraiščių, anksti pelnė kovotojo reputaciją, paauglystėje reikalaudamas moksleiviams teisės nelankyti pamokų savo nuožiūra. Vidurinėje mokykloje jis susipažino su būsimąja jųdviejų sūnų motina Beti Badziana, kai jie abu įstojo į komjaunimo organizaciją.

Inžinieriaus diplomą turintis A.Cipras gimė 1974 metais viename Atėnų priemiestyje. Tais pačiais metais žlugo septynerius metus trukusi armijos diktatūra, negailestingai persekiojusi kairiuosius ir komunistus.

A.Cipro pirmuosius žingsnius politikoje lėmė griežtai kairiosios pakraipos įsitikinimai, nors jis pakeitė kelias partijas. 2006 metais būsimasis premjeras buvo išrinktas į Atėnų miesto tarybą kaip kairiojo susivienijimo „Synaspismos“ narys.

2008-aisiais būdamas vos 33 metų jis buvo išrinktas „Synaspismos“ vadovu, ir tapo jauniausiu visų laikų Graikijos politinės partijos lyderiu.

Briuselyje jo padrika derybų taktika kėlė įtūžį skolintojams, kaltinusiame graikus rizikuojant savo šalies ateitimis ir imantis neatsakingų politinių žingsnių, tokių kaip netikėtas referendumas dėl finansinės pagalbos paketo ir raginimas piliečiams atmesti pateiktus pasiūlymus.

Finansinių problemų prislėgtos Graikijos lyderis taip pat grūmėsi su kita krize – milžinišku migrantų antplūdžiu, kai daugybė atvykėlių pasiekia šalies krantus, tikėdamiesi pradėti naują gyvenimą Europoje.

Nuo sausio į Graikiją atvyko apie 160 tūkst. žmonių, iš jų daugiau negu 20,8 tūkst. – vien per praeitą savaitę, todėl A.Cipras šį mėnesį perspėjo, kad ta problema „pranoksta“ Graikijos gebėjimus ją suvaldyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"