TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A. Duda gaivina Varšuvos ir Berlyno santykius

2015 08 29 6:00
Andrzejus Duda su žmona Agata daug kartų viešėjo Vokietijoje - ten gyvena nemažai jų draugų. Reuters/Scanpix nuotraukos

Vakar naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda lankėsi Berlyne. Tai antras jo užsienio vizitas nuo rugpjūčio 6-osios, kai buvo prisaikdintas eiti šalies vadovo pareigas. Toks dėmesys greičiausiai rodo, kad Lenkija nori puoselėti gerus ryšius su Vokietija.

Popiet A. Duda susitiko su Vokietijos prezidentu Joachimu Gaucku, o vėliau svarbius klausimus derino su kanclere Angela Merkel. Vadovai aptarė Rytų politikos klausimus, 2016 metų liepą Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo detales, migrantų krizę, Ukrainos konflikto sprendimo galimybes, NATO teikiamas saugumo garantijas ir didesnį Aljanso vaidmenį regione.

Vizito išvakarėse Lenkijos lyderis vokiečių dienraščiui „Bild“ davė interviu. Paklaustas, ko Vokietija galėtų tikėtis iš naujojo prezidento, šis atsakė, kad nėra revoliucijų užsienio politikoje šalininkas, tačiau pakeitimų bus. „Norime, jog Lenkijos balsas būtų išgirstas“, – pabrėžė A. Duda.

Kai kurie apžvalgininkai prognozuoja, kad Lenkijos santykiai su Vokietija gali atvėsti. Didžiausių pokyčių laukiama spalį, po parlamento rinkimų, kai į valdžią veikiausiai ateis A. Dudą palaikanti konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“. Anksčiau ši politinė jėga laikėsi karingos pozicijos Berlyno atžvilgiu. Abiejų šalių ryšiai ypač nukentėjo, kai tos partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis 2006–2007 metais dirbo premjeru, o jo brolis dvynys Lechas buvo Lenkijos prezidentas nuo 2005-ųjų iki savo tragiškos žūties per lėktuvo katastrofą Rusijoje 2010 metais.

Kai kurie nesutarimai neišvengiami

A. Dudos teigimu, Varšuvos ir Berlyno santykiai visada buvo geresni, nei juos nušviesdavo žiniasklaida. Jis pažymėjo, kad Vokietija yra didžiausia ir svarbiausia Lenkijos kaimynė. „Dvišaliai santykiai labai geri. Norėčiau, kad jie taptų dar geresni“, – sakė A. Duda. Prezidentas pridūrė labai gerbiantis vokiečius. Vadovas su žmona Agata, kuri yra vokiečių kalbos mokytoja, daug kartų viešėjo Vokietijoje – ten gyvena nemažai jų draugų.

„Įstatymo ir teisingumo“ narys Witoldas Waszczykowskis minėjo, kad partija nenori atšaldyti santykių su vokiečiais. Tačiau kai kurie jo partijos bičiuliai mano, jog Vokietija nepakankamai griežta Kremliui. Berlynas esą tenkina savo ekonominius interesus ir nepaiso įsipareigojimų užtikrinti Lenkijos saugumą.

W. Waszczykowskis pareiškė, kad kai kurie nesutarimai tarp šių šalių neišvengiami, ir išvardijo keturias tokias sritis: klimato politika (Lenkija yra priklausoma nuo akmens anglių išteklių, o Vokietija ragina pereiti prie švarios energetikos), Rusija (Varšuva interpretuoja Maskvos veiksmus Ukrainoje kaip grėsmę savo nepriklausomybei), energetinis saugumas (Lenkija nerimauja dėl nepriklausomybės nuo Rusijos gamtinių dujų), NATO bazių kūrimas Rytų ir Vidurio Europoje (Vokietija tam nepritaria). Politiko įsitikinimu, šiuos nesutarimus reikia rimtai apsvarstyti. Britų savaitraščio „The Economist“ ekspertas teigia, jog Lenkijos ir Vokietijos vaidai būtų labai naudingi Rusijai.

Andrzejus Duda pabrėžė, kad Vokietija yra didžiausia ir svarbiausia Lenkijos kaimynė.

Požiūris į Ukrainos konfliktą

Leidinio „Bild“ žurnalistų paklaustas, kaip vertina kanclerės A. Merkel veiksmus V. Putino atžvilgiu, A. Duda pagyrė tvirtą vadovės poziciją. „Tikiuosi, visa Europa parems tą ryžtą. Tik tada galėsime pasiekti konkrečių rezultatų“, – kalbėjo jis. Vakar A. Duda ir kanclerė aptarė galimybes didinti spaudimą Maskvai, kad būtų nutrauktas konfliktas Rytų Ukrainoje.

Lenkijos prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos konfliktą reikia išspręsti iki galo – jo neįšaldyti, ir priminė, jog neramumai vyksta visai čia pat, kaimynystėje. Rusija pažeidė tarptautinę teisę. Su tuo nevalia taikstytis. Pasaulyje negali būti užtikrinta taika, jei nesilaikoma tarptautinių įstatymų. A. Duda įsitikinęs, jog Europa turi reikalauti iš Rusijos grąžinti Krymą Ukrainai.

Prezidentas taip pat tvirtino, kad Minsko susitarimai nuolat pažeidžiami ir Ukrainoje kasdien miršta žmonės, todėl konfliktą reikia spręsti nauja forma. Jo manymu, derybose dėl Ukrainos turi dalyvauti JAV ir Ukrainos kaimynės.

Lenkija palaiko Ukrainos integraciją į ES ir NATO. Vokietijos pozicija šiuo klausimu skeptiška. Žinoma, pirmiausia Ukrainoje būtina įtvirtinti ilgalaikę taiką ir saugumą, kad šalis galėtų įgyvendinti ekonomines bei politines narystės sąlygas. Ir Europa, A. Dudos teigimu, privalo padėti ukrainiečiams žengti šiuo keliu. „Stabili demokratiška Ukraina turi didžiulį potencialą“, – sakė jis.

Rūpi regiono saugumas

A. Duda siekia užsitikrinti, kad NATO įrengtų regione nuolatines bazes ir dislokuotų savo karius. Tačiau tai gali pabloginti ryšius su Vokietija, nes ši atsisakė leisti kurti NATO bazes Aljanso rytiniame pakraštyje. Berlynas stengiasi išvengti įtampos su Maskva eskalavimo. Kol kas NATO vaidmuo Lenkijoje apsiriboja regioninės vadavietės įkūrimu Ščecino mieste, prie šalies vakarinės sienos su Vokietija, taip pat reguliariomis karinėmis pratybomis.

Kai pernai Ukrainoje užvirė konfliktas, tuometis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis paprašė NATO dviejų sunkiųjų kovinių brigadų. Jo prašymas nebuvo patenkintas daugiausia dėl Vokietijos. Berlynas tvirtino, jog NATO privalo griežtai laikytis 1997 metų sutarties su Rusija. Tačiau Lenkijos vadovai aiškino, kad pernai kovą Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo aneksija faktiškai panaikino tą susitarimą.

Ketvirtadienį Lenkijos gynybos ministras pareiškė, kad 2016 metais Jungtinės Valstijos dislokuos savo sunkiąją ginkluotę šalyje. Pasak jo, po derybų su JAV tos ginkluotės sandėlius Lenkijoje numatoma įrengti dviejose vietose – šalies vakaruose ir šiaurės rytuose. Jeigu šis projektas bus įgyvendintas, JAV pirmąkart nuo šaltojo karo pabaigos dislokuos tokią ginkluotę NATO valstybėse, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungos įtakos zonai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsakė, kad Maskva tokiu atveju išplės savo branduolinį arsenalą.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"