TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A. Guterresas bus devintasis JT vadovas

2016 10 07 14:38
Sipa/Scanpix nuotrauka

Buvęs Portugalijos premjeras Antonio Guterresas, dešimtmetį vadovavęs Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūrai, taps šios 1945 metais įkurtos pasaulinės organizacijos 9-uoju generaliniu sekretoriumi.

Įvairiu metu JT vadovo poste buvo atstovaujama visiems pasaulio regionams, išskyrus Rytų Europą – jos kandidatė bulgarė Kristalina Georgijeva varžybas dėl šio posto pralaimėjo A.Guterresui. Kol kas šiame strateginės svarbos poste dar nėra dirbusi jokia moteris.

Aštuoni A.Guterreso pirmtakai yra:

– Trygve Lie, Norvegija (1946–1952)

Trygve Lie (Triugvė Li), buvęs Norvegijos užsienio reikalų ministras, pirmasis JT generalinis sekretorius atsistatydino 1952 metų pabaigoje, siaučiant karui Korėjoje, neatlaikęs Sovietų Sąjungos spaudimo, taip pat pašlijus jo ryšiams su Jungtinėmis Valstijomis.

– Dagas Hammarskjoldas, Švedija (1953–1961)

Dagas Hammarskjoldas (Dagas Hamaršioldas), buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras D.Hammarskjoldas vadovavo Jungtinėms Tautoms nuo 1953-iųjų iki savo žūties per mįslingą lėktuvo katastrofą 1961 metais. Šis incidentas įvyko dabartinėje Zambijos teritorijoje, vykstant JT pajėgų intervencijai Belgijos Konge, kuris dabar vadinasi Demokratine Kongo Respublika.

– U Thantas, Mianmaras (1961–1971)

Pirmasis JT generalinis sekretorius iš besivystančiojo pasaulio, Birmos diplomatas U Thantas (U Tantas) organizacijai vadovavo neramiu periodu, kurį žymėjo konfliktai ir krizės, ypač – Berlyne, Vietname, Izraelyje, Indijoje-Pakistane ir Biafroje, tuo metu norėjusioje atsiskirti nuo Nigerijos.

– Kurtas Waldheimas, Austrija (1972–1981)

Buvęs Austrijos užsienio reikalų ministras Kurtas Waldheimas (Kurtas Valdheimas) JT vadovavo beveik dešimtmetį, o 1986-aisiais buvo išrinktas Austrijos prezidentu, nors ir buvo atskleista, kad jis buvo Adolfo Hitlerio vermachto karininkas. To biografijos fakto paviešinimas išprovokavo didelį skandalą, o kelios Vakarų valstybės K.Waldheimą paskelbė nepageidaujamu asmeniu.

– Javieras Perezas de Cuellaras, Peru (1982–1991)

Javieras Perezas de Cuellaras (Chavjeras Peresas de Kueljaras), buvęs JT Saugumo Tarybos vadovas ir JT pasiuntinys Kipre, organizacijai vadovavo beveik visą neramų 9-ąjį dešimtmetį, kai vyko Irano ir Irako karas bei pirmasis Persijos įlankos karas, taip pat žlugo Sovietų Sąjunga. 1988-aisiais JT taikos palaikymo pajėgų vardu jis atsiėmė Nobelio taikos premiją.

– Boutrosas Boutrosas-Ghali, Egiptas (1992–1996)

Boutrosas Boutrosas-Ghali (Butrosas Butrosas-Galis), buvęs Egipto užsienio reikalų viceministras, tapo pirmuoju JT generaliniu sekretoriumi iš Afrikos. Jis yra vienintelis JT vadovas, nedirbęs dvi kadencijas – taip nutiko dėl Jungtinių Valstijų veto, pareikšto kilus politinių nesutarimų ir klausimų dėl blogo JT valdymo.

– Kofi Annanas, Gana (1997–2006)

Aukšto rango tarptautinis pareigūnas Kofi Annanas (Kofis Ananas) JT generaliniu sekretoriumi tapo 1997 metais, o 2001-aisiais drauge su šia organizacija pelnė Nobelio taikos premiją. Jis užsitraukė Vašingtono rūstybę, kai karą Irake pavadino neteisėtu.

– Ban Ki-moonas, Pietų Korėja (2007–2016)

Ban Ki-moonas (Ban Kimunas), buvęs Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras, JT generalinio sekretoriaus pareigas perėmė 2007 metų sausį. Per pirmą jo penkerių metų kadenciją vyko Arabų pavasario sukilimai. 2012-ųjų sausį jis buvo perrinktas antrai kadencijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"