TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A. Jaceniuko taip lengvai nepaleis

2014 08 01 6:00
Petro Porošenka (dešinėje) palaiko svarbius premjero Arsenijaus Jaceniuko pasiūlytus biudžeto pakeitimus. AFP/Scanpix nuotrauka

Rytų Ukrainoje kariškiai vakar paskelbė 24 valandų paliaubas, siekdami tyrėjams užtikrinti prieigą prie Malaizijos orlaivio avarijos vietos. O Aukščiausiosios Rados deputatai atsistoję plojo savo sprendimui nepriimti premjero Arsenijaus Jaceniuko atsistatydinimo rašto.

Vakar Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė krūvą svarbių, didelę įtaką šalies ateičiai galinčių turėti sprendimų. Visų pirma parlamentarai, paraginti prezidento Petro Porošenkos, priėmė biudžeto pataisas, didinančias finansavimą ginkluotosioms pajėgoms ir leidžiančias vykdyti susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu dėl finansinės pagalbos. Būtent dėl to, kad anksčiau parlamentas nepritarė šioms pataisoms, praėjusią savaitę premjeras Arsenijus Jaceniukas paskelbė atsistatydinantis.

Ketvirtadienį parlamentas balsavo dėl jo atsistatydinimo rašto priėmimo ir triuškinama balsų dauguma nusprendė, kad premjero pasitraukimas yra nepriimtinas. Per posėdį, kurį tiesiogiai transliavo Ukrainos televizija, šį sprendimą Aukščiausiosios Rados nariai sveikino aplodismentais.

Ukrainos parlamentas vakar taip pat ratifikavo sutartis su Nyderlandais bei Australija ir leido šioms šalims atsiųsti apie 950 pareigūnų, kurie prisidėtų užtikrinant saugumą numušto lėktuvo sudužimo vietoje. Pagal šį susitarimą abiem šalims suteiktas leidimas į katastrofos vietą siųsti savo "karinius ir nekarinius" pareigūnus. Olandijos pareigūnai anksčiau yra sakę, kad siųsti karius padėti Ukrainoje jau esantiems neginkluotiems policijos ekspertams būtų "nerealistiška".

Netrukus po to Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai, lydimi olandų ir australų ekspertų, pranešė, kad pirmą kartą per savaitę pateko į orlaivio avarijos vietą. Tuoj po katastrofos ginkluoti separatistai nieko neleido prie sudužusio lėktuvo, o besiartinančius gąsdino įspėjamaisiais šūviais. Vėliau kelis užsienio ekspertus vis dėlto įsileido, tačiau paskui vėl užkirsdavo kelią į avarijos vietą norintiems patekti tyrėjams. Manoma, kad katastrofos vietoje vis dar gali būti maždaug 80 kūnų.

Dienos paliaubos

Ukrainos kariškiai ketvirtadienį paskelbė paros pertrauką operacijoje, kurios tikslas – likviduoti prorusiškus sukilėlius rytiniame regione. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Jungtinių Tautų raginimą paskelbti paliaubas, kad pagaliau būtų galima pradėti įstrigusį Malaizijos keleivinio lainerio katastrofos tyrimą. Tačiau Kijevas pažymėjo, kad kovotojai ir toliau šaudė į vyriausybės pajėgas, sutelktas aplink tą teritoriją.

Kijevo ir Maskvos derybininkai ruošiasi vykti į Baltarusijos sostinę Minską derėtis su sukilėliais dėl prieigos prie šios teritorijos, tačiau galimybė pasiekti reikšmingą proveržį atrodo mažai tikėtina. Separatistų lyderiai yra sakę, kad norėtų susitikti su vadinamąja trišale kontaktine grupe, kurią sudaro tarptautiniai stebėtojai ir Rusijos bei Ukrainos atstovai. Tačiau sukilėliai reikalauja, kad Kijevas pirmiau atitrauktų savo pajėgas nuo lainerio sudužimo vietos.

Nors buvo paskelbtos trumpos paliaubos, aukų skaičius toliau augo: vietos pareigūnai sakė, kad per pastarąją parą vykusius susirėmimus sukilėlių tvirtovėje Luhanske žuvo trys civiliai, įskaitant vieną penkiametį. Per daugiau nei 3 mėnesius vykstantį konfliktą jau žuvo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Apie ką A. Merkel šnabždasi su V. Putinu

Britų naujienų portalas „The Independent“ paskelbė, kad Vokietija ir Rusija rengia slaptą planą, kuris turėtų padėti sumažinti tarptautinę įtampą dėl Ukrainos konflikto. Rašoma, kad apie tokias derybas pranešė vienas gerai informuotas jų dalyvis. Pasak šaltinio, plano iniciatorė – Vokietijos kanclerė Angela Merkel – jo detales aptarinėja tiesiogiai su Vladimiru Putinu.

Pagal šį planą Rusija turėtų nutraukti finansinės bei karinės paramos teikimą Rytų Ukrainoje veikiantiems separatistams ir netrukdyti Ukrainos prekybai su Europos Sąjunga pagal prieš kelias savaites pasirašytą asociacijos sutartį. Ukrainai turėtų būti pasiūlyta ilgalaikė sutartis su Rusijos įmone „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo ir jų kainos. Šiuo metu jokia panaši sutartis neegzistuoja, o Ukrainos dujų atsargos sparčiai senka. „The Independent“ šaltinio teigimu, Rusija taip pat kompensuotų Ukrainai milijardo dolerių nuostolius, kuriuos ši patyrė dėl to, kad Rusija nebemoka už leidimą naudotis Sevastopolio uostu Kryme.

Mainais V. Putinas nori, kad tarptautinė bendruomenė pripažintų Krymo referendumą dėl nepriklausomybės ir jo prisijungimą prie Rusijos teisėtu. Be to, Rytų Ukrainos regionams turėtų būti suteikta daugiau savivaldos teisių. Rusija taip pat norėtų, kad Ukrainos prezidentas pažadėtų nesiekti narystės NATO.

Anot šaltinio, šios derybos įstrigo, kai Donecke buvo numuštas Malaizijos oro linijų lėktuvas, bet turėtų būti atnaujintos, vos baigsis avarijos tyrimas.

Vokietijai ypač svarbu, kad Ukrainos konfliktas būtų išspręstas, nes Rusija yra didžiausia jos prekybos partnerė. Vokietija turi ir atskirą dujotiekį, kuriuo dujos šalį pasiekia tiesiai iš Rusijos, nekirsdamos Ukrainos, priešingai nei kitos Europos valstybės.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"