TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A. Krupavičius: kad ir ką nuspręstų škotai, turime juos palaikyti

2014 09 15 10:37
Reuters/Scanpix nuotrauka

Iki Škotijos nepriklausomybės referendumo laiko liko visai nedaug – nerimsta finansų pasaulis, aštriai diskutuoja politikai ir visuomenė ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir už jos ribų. Kaip rugsėjo 18 dieną škotai atsakys į klausimą: „Ar Škotija turi būti nepriklausoma valstybė“?

„Likus kelioms dienoms iki referendumo, įmonės „YouGov“ atlikta apklausa pirmą kartą parodė nepriklausomybės šalininkų persvarą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto (VPAI) vadovas Algis Krupavičius. Pasak politologo, apklausos rezultatais pasitikėti verta – ją atlikusi kompanija ne kartą tiksliai prognozavo visuomenės nuotaikas ir sprendimus ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet, ir, pavyzdžiui, 2010 m. Švedijos parlamento rinkimuose, kur parama socialdemokratams ir Moderatų partijai tesiskyrė vos keliomis dešimtosiomis procento. 2012 m. „YouGov“ tiksliausiai numatė JAV prezidento rinkimų baigtį ir B. Obamos perrinkimą. Tad į šios rinkos ir nuomonės tyrimų kompanijos prognozes yra itin įsiklausoma.

A. Krupavičius mano, jog kad ir kokį sprendimą pasirinktų Škotija, Lietuva turėtų jį palaikyti. Nors ši šalis niekada nebuvo okupuota, jos nepriklausomybės siekis primena neseną Lietuvos istoriją.

„Europos Sąjungos politikai yra šiek tiek pasimetę, jie bando palaikyti didesnes, stipresnes valstybes. Ir tai nėra nieko naujo – mes patys esame tai išgyvenę“, – teigia politologas. Jo nuomone, svarbiausia, kad atsiskyrimo, nepriklausomybės įgijimo procesas būtų valdomas, kad būtų einama dialogo ir kompromiso keliu. A. Krupavičius primena Čekijos ir Slovakijos „aksomines skyrybas“, kurios galėtų būti pavyzdys Škotijai.

Algis Krupavičius. / KTU nuotrauka

Europos politikai bijo, nes neturi krizių valdymo modelio

Nors tiek Londono, tiek Europos Sąjungos politikai skeptiškai vertina škotų nepriklausomybės siekį ir įspėja, jog ateityje gali laukti sunkumai – tiek dėl valiutos, tiek dėl narystės Europos Sąjungoje – KTU VPAI ekspertas teigia, jog nuolaidų iš Jungtinės Karalystės vyriausybės Škotija gali tikėtis bet kokiu atveju.

„Net jeigu referendumą laimėtų „Ne“ stovyklos šalininkai, Škotija matyt vis tiek eis didesnės autonomijos keliu“, – prognozuoja A. Krupavičius.

Politologo nuomone, Europos politikai savo požiūriu parodo nesaugumą – jie neturi aiškaus modelio, kaip valdyti tokias krizes. „Jei škotai pasakys nepriklausomybei „taip“, beveik galima garantuoti, kad kitą „taip“ ištars katalonai referendume lapkričio mėnesį“, – mano A. Krupavičius.

Škotija gali būti klestinti nepriklausoma valstybė

Pasak A. Krupavičiaus, Škotijos valdančiosios nacionalistų partijos parengtas atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės planas yra skaidrus ir nuosaikus. Politologo teigimu, žingsniai, siekiant didesnės autonomijos šiauriausioje Jungtinės Karalystės dalyje, vyko jau kurį laiką – škotai turi savo parlamentą, kitas valstybės institucijas, skirtingus įstatymus nei likusioje Jungtinėje Karalystėje. Pavyzdžiui, aukštasis mokslas čia nemokamas, skirtingai nuo likusių Didžiosios Britanijos šalių.

Politologas teigiamai vertina ir ekonomines Škotijos galimybes. „Šiaurės jūros naftos ištekliai vertinami maždaug vienu trilijonu svarų sterlingų, o išnaudoti atsinaujinančios energetikos išteklius – vandens ir vėjo energiją – šalis turi nepaprastai daug galimybių“, – įsitikinęs A. Krupavičius.

Pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, Škotija užima 14 vietą pasaulyje, o tarp 30-ies Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių ji yra 8-a. Įnašas nuo sumokamų mokesčių į Jungtinės Karalystės iždą Škotijoje yra proporcingai didesnis vienam gyventojui, nei Anglijoje, Velse ar Šiaurės Airijoje.

Nepriklausomybės siekis susijęs su vertybėmis

Apklausos rodo, jog dėl atsiskyrimo abejojantys škotai mano, jog Škotijos atsiskyrimas sumažins Didžiosios Britanijos įtaką, paversdamas buvusią Jungtinę Karalystę dviem mažomis šalimis. Po 300 metų sąjungos pirmą kartą taip aštriai iškeltas nepriklausomybės klausimas suskaidė visuomenę: yra beveik po lygiai „Taip“ ir „Ne“ stovyklos šalininkų. Škotijai atsiskyrus, teigia kai kurie politologai, Didžioji Britanija bus pasmerkta amžinam konservatorių valdymui.

KTU VPAI direktorius A. Krupavičius mano, kad visos įvardintosios baimės – tai mitai, atsirandantys bet kurios politinės kampanijos metu. Politologo teigimu, atsiskyrimo planas nuosaikus, o visuomenės nuomonė visada pasislenka į laimėjusiųjų pusę.

„Jei visuomenė turi labai aiškų savo tapatybės suvokimą, ir jis tampa politiškai artikuliuotas, to ir užtenka, kad valstybė taptų savarankiška“, – teigia A. Krupavičius. Politologas primena, jog per pastaruosius 25 metus visame pasaulyje atsirado daugybė naujų valstybių: Balkanų šalys, Čekija ir Slovakija, posovietinės valstybės ir kitos.

Nepriklausomybės siekis, tautinės valstybės sukūrimas, A. Krupavičiaus nuomone, yra susijęs ir su vertybėmis – kiek tai svarbu Škotijos piliečiui. Politologo nuomone, didelę dalį piliečių likti sąjungoje motyvuoja asmeninės priežastys tokios, kaip šeimos ar asmeniniai ryšiai.

Kodėl lietuviams nerūpi škotai?

„Mūsų politikai bijo komentuoti šią situaciją, nes ji yra pakankamai aštri ir komplikuota – bus įdomu išgirsti jų nuomonę įvykus referendumui“, – mažą politikų aktyvumą Škotijos nepriklausomybės klausimu aiškina A. Krupavičius. Ir jeigu žiniasklaida, referendumui artėjant, šiai temai pradėjo skirti dėmesio, politikai, politologo nuomone, prakalbės jau po referendumo. Tačiau intriga lieka – ką jie palaikys? Konjunktūriškai didesnių Europos šalių politinių lyderių nuomones, ar turės savo argumentus?

Škotijos nepriklausomybės klausimu aštriai diskutuojama daugelio šalių žiniasklaidos priemonėse. Skaitytojų komentarai prie straipsnių šia tema, net ir neanglakalbėse tiesiogiai su Jungtine Karalyste nesusijusiose šalyse – Olandijoje, Danijoje, Suomijoje – skaičiuojami šimtais. Lietuvoje šis skaičius gerokai mažesnis.

Politologo nuomone, lietuviams mažai rūpi tarptautinės politikos klausimai. Europos socialinio tyrimo duomenimis, 2010-aisiais tik ketvirtadalis žmonių Lietuvoje teigė besidomintys politika.

A. Krupavičius teigia, kad tokios tendencijos būdingos daugeliui naujųjų demokratijų – Vidurio, Rytų Europos – valstybėms. Viena iš svarbiausių priežasčių yra ta, jog perėjimas į demokratiją arba naują politinę tvarką, deja, neįgalino piliečių, todėl jiems trūksta noro ir kompetencijos spęsti politinius klausimus.

„Keičiantis santvarkai žmonės buvo palikti, kaip skęstantieji, gelbėtis patys“, – komentuoja A. Krupavičius. Jo nuomone, formuojant kritinį mąstymą ir jaunimo atsakomybę kuriant visuomenę, didžiausias vaidmuo tenka mokslo įstaigoms ir universitetams konkrečiai. Universitetai turi būti svarbiausia kritinės ir argumentuotos diskusijos ne tik akademiniais, bet ir pilietiniais bei visuomenės valdymo klausimais, vieta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"