TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A.Lukašenka tikisi atgaivinti Ukrainos taikos derybas

2014 12 21 16:00
A.Lukašenka Reuters/Scanpix nuotrauka

Autoritariškasis Baltarusijos lyderis sekmadienį lankosi Kijeve vildamasis atgaivinti įstrigusias Ukrainos taikos derybas, kuriomis siekiama nuraminti neramų rytinį Europos pakraštį.

Tačiau ukrainiečių aukšto rango pareigūnas sakė, kad Baltarusijos, kurioje vyko derybos, prezidentas Aleksandras Lukašenka taip pat labai stengsis šia kelione pasinaudoti tam, kad statytų tiltus į Europą ir taip sumažintų savo priklausomybę nuo vis labiau izoliuojamos Rusijos.

Du svarbūs derybų ratai, kurie Baltarusijos sostinėje Minske įvyko rugsėjo mėnesį, davė du susitarimus dėl paliaubų ir nusiginklavimo, kuriais suteikiama ribota savivalda dviem rusakalbių regionams Rytų Ukrainoje, balandį sukilusiems prieš Kijevo valdžią.

Šie susitarimai sustabdė baisiausias kovas, bet po jų vis tiek žuvo dar mažiausiai 1,3 tūkst. žmonių. Iš viso per šią didžiausią nuo 10-ojo dešimtmečio Balkanų karų Europos saugumo krizę jau žuvo 4,7 tūkst. žmonių, bet Jungtinių Tautų (JT) pareigūnai perspėja, kad tai yra nuosaikus apytikriai apskaičiuotas skaičius.

Dėl susirėmimų Rytų Ukrainoje griuvo šalies ekonomika, o Rusija Vakarų akyse tapo tarptautiniu pariju, kurstančiu konfliktus kaimyninėse šalyse, turinčiose aspiracijų nutraukti saitus su Kremliumi.

Maskva neigia, kad remia Ukrainos separatistus, o karo zonoje esančius rusų kovotojus vadina „savanoriais“. Rusija taip pat teisina kovą įvykdytą Ukrainos Krymo regiono aneksiją ir vadina ją ten įvykusio referendumo rezultatu, o ne užmaskuotu pajėgų dislokavimu.

A.Lukašenkos pirmasis vizitas į Kijevą po praėjusią žiemą įvykusio jo istorinio posūkio Vakarų link buvo surengtas Europos Sąjungai (ES) labai stengiantis atnaujinti derybas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka praėjusią naktį surengė jau trečią nuo praėjusio savaitgalio pokalbį su Vokietijos kanclere Angela Merkel apie tolesnį derybų vėlavimą.

Iš pradžių derybos buvo numatytos rugsėjo 9 dieną, bet jos buvo atidėliojamos dėl Kijevo atsisakymo aptarinėti socialinių išmokų separatistų valdomiems regionams, kurias praėjusį mėnesį P.Porošenka nutraukė, atnaujinimą.

P.Porošenka ir A.Merkel sutiko, kad naujose derybose turėtų būti numatyta „demarkacinė linija ir nustatytos kelio gairės karių atitraukimui bei įkaitų paleidimui“, nurodė Ukrainos prezidentūra.

„Petro Porošenka išreiškė viltį, kad visos taikos proceso šalys stengsis užtikrinti, kad šis (susitikimas) greitai įvyktų“, – priduriama pranešime jos oficialioje interneto svetainėje.

ES šalių lyderiai ir P.Porošenka pastaruoju metu tikėjosi, kad derybos Minske, dalyvaujant Europos ir Rusijos pasiuntiniams, įvyks sekmadienį.

Tačiau du sukilėlių aukšto rango derybininkai AFP sakė, kad artimiausioje ateityje jokių derybų nenumatyta.

„Minsko (susitikimo) data dar nenustatyta“, – telefonu sakė separatistų atstovas Vladislavas Deinega.

Tiltai į Europą

Aukšto rango šaltinis Ukrainos vyriausybėje sakė, kad ir A.Lukašenka, ir Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, kuris pirmadienį turi būti Kijeve, dabar bando taisyti padėtį dėl savo sprendimo prisidėti prie Maskvos vadovaujamos politinės ir ekonominės sąjungos.

Rusija išgyvena finansinę krizę, kurią sukėlė jos eksportuojamos naftos kainos kritimas ir sankcijos įšaldant rusų firmų galimybes skolintis JAV ir ES kapitalo rinkose.

A.Lukašenka buvo ypač ignoruojamas Vakarų dėl savo netolerancijos kitokiai nuomonei ir to, ką Vašingtonas kartą pavadino „paskutine diktatūra Europoje“.

A.Lukašenka ir N.Nazarbajevas „pajuto, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas yra silpnas“, sakė ukrainiečių aukšto rango šaltinis.

„Jie norėtų, ... (kad) Ukraina padėtų jiems gerinti santykius su Europa“, – sakė jis.

Baltarusija ir Kazachstanas oficialiai prie Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos prisijungė 2010 metais. Vėliau jų aljansas sustiprėjo iki „ekonominės sąjungos“, atviros kitoms šalims.

V.Putinas vylėsi, kad Ukrainos dalyvavimas suteiks šiai sąjungai svorio, būtino norint tapti realiu konkurentu Europos Sąjungai.

Tačiau po to, kai vasarį buvo nušalintas Maskvos remiamas prezidentas Viktoras Janukovyčius ir Ukraina ratifikavo istorinį prekybos ir politinės asociacijos susitarimą su ES, šios V.Putino ambicijos žlugo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"