TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A. Merkel atvyko į Kijevą

2014 08 23 14:00
A. Merkel ir P. Porošenka AFP/Scanpix nuotrauka

Dalis Maskvos pasiųstos didžiulės humanitarinės pagalbos kolonos šeštadienį grįžo iš prorusiškų maištininkų kontroliuojamos rytų Ukrainos teritorijos į Rusiją, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel atskrido į Kijevą derybų dėl krizės.

Vakarų šalys pareikalavo, kad Rusija atšauktų savo prieštaringai vertinamą sunkvežimių koloną, kai Kremlius, negavęs Ukrainos vyriausybės sutikimo, penktadienį pasiuntė ją į maištininkų tvirtovę Luhanską. Kijevas tai įvardijo kaip „tiesioginį įsiveržimą“.

JAV prezidentas Barackas Obama ir A.Merkel, pasikalbėję telefonu, perspėjo, kad Rusijos sprendimas pasiųsti tą koloną žymi „pavojingą eskalavimą“ jau keturis mėnesius Ukrainoje nesiliaujančiame konflikte, Vakarų valstybėms baiminantis, kad tai Maskvai gali virsti dingstimi pasiųsti savo pajėgas į kaimyninę šalį.

Europos Sąjunga (ES) ir JAV paragino Maskvą nedelsiant susigrąžinti tuos sunkvežimius, grasindamos įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai, įtampai pasienyje pasiekus naujas aukštumas prieš Vokietijos lyderės vizitą Kijeve, kurį organizuoti ir šiaip buvo keblu.

A.Merkel veikiausiai atsargiai balansuos, demonstruodama tvirtą palaikymą provakarietiškiems lyderiams Kijeve, tačiau taip pat spausdama juos sustabdyti sėkmingą, tačiau negailestingą puolimą rytų Ukrainoje.

Vokietijos kanclerė, įtakingiausia iš Vakarų šalių lyderių, iki šiol aplankiusių Ukrainos provakarietiškus vadovus, surengs derybas su prezidentu Petro Porošenka, likus trims dienoms iki jo pirmojo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris vyks Minske, dalyvaujant ES pareigūnams.

P.Porošenka pažadėjo naudoti „taikos kalbą“ su V.Putinu, tačiau tvirtina, kad konfliktas, nusinešęs jau per 2,2 tūkst. gyvybių, gali būti užbaigtas tik tuomet, jeigu Kremliaus palaikomi kovotojai bus išvaryti iš Ukrainos teritorijos.

Pasak analitikų, A.Merkel vizitas gali padėti „konsoliduoti Kijevo ir ES poziciją“, ruošiantis susitikimui su Rusijos lyderiui. Jeigu to nepavyktų padaryti, Maskva galėtų išnaudoti nesutarimus tarp sąjungininkų.

„Putinas išnaudos bet kokius prieštaravimus tarp Kijevo ir Briuselio, taip pat objektyvius Vokietijos ekonominius interesus“, – Kijeve įsikūrusio Euroatlantinio bendradarbiavimo instituto direktorius Oleksandras Suško sakė AFP.

Dėl krizės Ukrainoje ES ir JAV jau paskelbė griežčiausias nuo Šaltojo karo pabaigos sankcijas Maskvai, o Rusiją tai paskatino uždrausti daugelį žemės ūkio produktų importą iš daugumos Vakarų šalių.

Tuo tarpu prieštaringai vertinamos Rusijos pagalbos kolonos sunkvežimių judėjimas išlieka aktualiausiu klausimu.

Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad dešimtys tų sunkvežimių jau grįžo į Rusijos teritoriją po to, kai jie buvo stebėti iškraunantys savo krovinius Kijevo vyriausybės pajėgų apsuptoje maištininkų tvirtovėje Luhanske, jau kelias savaites neturinčioje vandens ir elektros.

Kol kas nebuvo įmanoma patvirtinti, ar visi iš maždaug 250 sunkvežimių išvažiavo iš Ukrainos, taip pat kokie buvo jų kroviniai, nes Kijevo pareigūnai galėjo patikrinti tik nedidelę dalį tų mašinų.

Vienas Luhansko miesto tarybos pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP, kad iškrauta kelios dešimtys sunkvežimių ir kad separatistai pradėjo organizuoti humanitarinės siuntos dalijimą vietos gyventojams.

Pareigūnas negalėjo pasakyti, kiek dar sunkvežimių liko mieste.

Kijevas ir Vakarų šalys baiminasi, kad ta kolona gali būti panaudota sustiprinti smarkiai spaudžiamas sukilėlių pajėgas arba suteikti Maskvai dingstį pradėti didelio masto intervenciją.

Susirėmimai Ukrainoje suintensyvėjo, ruošiantis naujam diplomatinių pastangų etapui, vyriausybės pajėgoms toliau veržiantis į mažėjančią maištininkai kontroliuojamą teritoriją, stengiantis suduoti separatistams triuškinamą smūgį.

Kijevas kaltina Rusiją, kad ši siunčia daugiau ginklų silpstančiam maištui, tačiau Maskva tokius kaltinimus neigė ir reikalavo, kad Ukrainos pajėgos nedelsiant nutrauktų ugnį.

Nuo kruvino konflikto smarkiai kenčia paprasti gyventojai: AFP reporteriai šeštadienį pagrindinėje maištininkų tvirtovėje Donecke matė dviejų civilių, žuvusių per artilerijos bombardavimą, kūnus, gulinčius gatvėje.

Donecką, kuriame prieš konfliktą gyveno beveik milijonas žmonių, apšaudo artilerija, Ukrainos pajėgoms veržiant apsiausties žiedą aplink ten įsitvirtinusius maištininkus.

Separatistų tebekontroliuojamas teritorijas yra apėmusi humanitarinė krizė: daugelyje vietų nebeveikia vandentiekis, senka maisto atsargos.

Manoma, kad iš konflikto krečiamo rytinio regiono nuo balandžio pasitraukė daugiau nei 400 tūkst. žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"