TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A.Merkel įtikino Europą

2010 10 30 0:00
ES lyderiai. Viršuje iš kairės stovi Slovėnijos premjeras B.Pahoras, Portugalijos premjeras J.Socratesas, Suomijos premjerė M.Kiviniemi. Apačioje iš kairės stovi EK vadovas J.M.Barroso, Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy ir Lietuvos vadovė D.Grybauskaitė.
AFP/Scanpix nuotrauka

Po ilgų derybų ketvirtadienio naktį Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymas peržiūrėti ir pataisyti Lisabonos sutartį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime sulaukė pritarimo. ES lyderiai taip pat nusprendė tikrinti šalių biudžetus ir kurti fondą krizėms tramdyti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar kartą įrodė, kad gali gauti beveik viską, ko užsimano. Kad ir nenoromis, valstybės pritarė, kad vos prieš metus priimta Lisabonos sutartis turi būti "šiek tiek" pataisyta. Tiesa, didžiausios ES ekonomikos lyderei nepavyko pasiekti, kad būtų pritarta didesniems pakeitimams.

Po lyderių susitikimo, tradiciškai užsitęsusio iki paryčių, ES prezidentas Hermanas Van Rompuy pristatė būsimojo nuolatinio krizės mechanizmo kontūrus. "Šiandien priėmėme svarbius sprendimus, kad sustiprintume eurą. Tam, kad turėtume nuolatinį krizės valdymo mechanizmą, turime ribotai taisyti sutartį", - sakė H.Van Rompuy per spaudos konferenciją ankstyvą penktadienio rytą. Jam pavesta išsiaiškinti, ar pastovus krizių fondas galėtų būti įkurtas nekeičiant sutarties. Tuomet 27 narėms nereiktų iš naujo jos ratifikuoti. Atsakymą H.Van Rompuy pateiks gruodį.

Ką gavo ir ko - ne

A.Merkel reikalavo, kad Lisabonos sutarties keitimas būtų svarbiausias viršūnių susitikimo klausimas. Įtakingiausia Europos politikė norėjo, kad būtų sukurtas pastovus krizės valdymo mechanizmas, o valstybėms, kurios nepaisytų finansinės drausmės, būtų laikinai suspenduotos balsavimo teisės. Tačiau pastarąjį pasiūlymą ES lyderiai atmetė beveik vieningai. "Man tai visai nepriimtina ir, atvirai kalbant, atrodo nerealu. Šie veiksmai nedera su ribotu sutarties keitimu ir valstybės narės tokio sprendimo niekada nepalaikys vienbalsiai", - sakė Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso.

ES lyderiai pabrėžė, kad Lisabonos sutarties keitimams nenoromis pritaria tik dėl to, kad to reikalauja A.Merkel. "Keisti sutartis yra rizikinga, todėl pasisakau tik už tokius pakeitimus, kurie būtų labai konkretūs, skirti vieninteliam siauram tikslui - garantuoti ekonominę paramą šalims narėms", - sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kitos šalys buvo dar atsargesnės, pasisakė tik už tokias permainas kaip keisti vieną ar du naujus sakinius.

Griežtesnė kontrolė

27 ES lyderiams sutarus, dabartinis laikinas 440 mlrd. eurų fondas bus pertvarkytas į nuolatinį. Juo galės naudotis bet kuri ES narė. Jei valstybė bankrutuotų, dalis naštos tektų ir investuotojams, ne tik mokesčių mokėtojams. Toks mechanizmas turės užtikrinti, kad rinkose nekiltų panikos, kuri pavasarį sukėlė ant kojų visą Europą, kai aikštėn iškilo Graikijos skolų dydis. Šiuo metu Lisabonos sutartyje draudžiama ES šalims teikti viena kitai tokią pagalbą.

Iki šiol sankcijos buvo taikomos tik toms euro zonos narėms, kurių biudžeto deficitas viršydavo 3 proc. ribą. Dabar priemonių bus imtasi kur kas anksčiau - vos atsiradus požymių, kad šalies ekonominė politika krypsta pavojinga linkme. Per pusę metų ES šalis galės pasitaisyti. Jei nepavyks, jai bus galima nutraukti ES subsidijas. ES taip pat tikrins kiekvienos šalies biudžetų projektus.

Užsitikrino paramą

Į Briuselį atvykęs Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas turėjo savo tikslų. Jis pasiekė, jog dešimt lyderių pritartų siūlymui, kad 2011 metų ES biudžetas neaugtų daugiau kaip 2,9 procento. Praėjusią savaitę Europos parlamentaras pritarė tokiam projektui, pagal kurį išlaidos kitąmet didėtų 5,9 procento. Britų premjerui pavyko įtikinti ir Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy, ir A.Merkel. Bendrame 10 lyderių laiške rašoma, kad bet koks didesnis biudžetas būtų "nepriimtinas". D.Cameronas pasinaudojo proga atvirai susiremti su Europos Parlamento prezidentu Jerzy Buzeku, kuris siekia, kad kitąmet ES biudžetas didėtų 5,9 procento. Laiškas, skirtas Europos Tarybai (ET), turėtų padėti ES šalių ministrams per derybas su EK ir parlamentu. "Dešimt žmonių nesudaro daugumos ET. Sakyčiau, nuomonės išlieka pasidalijusios", - D.Camerono laimėjimų verte abejojo EP prezidentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"