TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A.Merkel - mama, kurios nori vokiečiai

2013 09 24 6:00
A.Merkel gavo Mamytės pravardę. Reuters/Scanpix nuotrauka

2000-aisiais Angelai Merkel stojus prie Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vairo, nedaugelis tikėjo naujosios partijos lyderės politiniu potencialu. Sekmadienį trečią kartą iš eilės iškovojusi įspūdingą pergalę Vokietijoje vykusiuose visuotiniuose rinkimuose A.Merkel įrodė, kad šiandien ji yra pasiekusi daugiau nei dauguma jos pirmtakų.

Naujausiais duomenimis, Vokietijos kanclerės A.Merkel vedami konservatoriai surinko rekordinius 41,5 proc. rinkėjų balsų ir trečią kartą iš eilės laimėjo rinkimus. Nors koalicinė CDU partnerė – Laisvųjų demokratų partija (FDP) neperžengė 5 proc. barjero ir neturės atstovų parlamente, kanclerės partija gali džiaugtis tik per plauką negavusi absoliučios daugumos parlamente. Toks nenuginčijamas rinkėjų pasitikėjimas rodo, kad kanclerės šlovė neblėsta net ir ekonominiu sunkmečiu.

Vokietijos Mamytė

Akivaizdu, jog rinkėjų kanclerei sugalvota pravardė Mamytė (vok. Die Mutti) turi linksmos ironijos prieskonį. A.Merkel puikiai supranta, kad jos šaliai reikia tvirta ranka valdančio politiko, ryžtingai dirbančio švysčiojant ekonominių sunkumų grėsmei. Sekmadienį vykę rinkimai tik įrodo, kad vokiečiai dėkingi kanclerei už tokią politiką, kokią ji vykdo jau daugiau nei 13 metų.

„A.Merkel atstovavo Vokietijai sunkiu laiku. Kai visos šviesos ir kameros nukrypdavo į kanclerę, ji visuomet gebėdavo pademonstruoti, kad rinkėjų interesai jai – šventas reikalas”, - teigė Pasau universiteto profesorius Heinrichas Oberrauteris.

2005 metais pradėjusi savo pergalių maratoną, A.Merkel pernelyg nenudžiugino savo partijos narių. 35,2 proc. rinkėjų palaikymas buvo gerokai prastesnis rezultatas, negu partijai žadėjo apklausos. Kanclerei tuo metu teko sudaryti vyriausybę su pagrindine konkurente 2013 metų rinkimuose – socialdemokratų partija (SPD). Per pirmąją kanclerės kadenciją nuolat vyko ginčai tarp dviejų apylyges jėgas turinčių didžiųjų partijų. Problemų netrūko ir pačioje partijoje. Helmuto Kohlio laikais iškilę CDU nariai dažnai pašiepdavo kanclerės politiką ir engdavo ją kaip įsibrovėlę dėl A.Merkel kilmės iš „kitos nei jų”, t. y. Rytų Vokietijos.

Tačiau ir tokiu sudėtingu laikotarpiu kanclerė sugebėjo išlikti šaltų nervų. Kol spauda jai taip pat nešykštėjo kritikos strėlių, kanclerė ramiai žengė į priekį ir po truputį malšino partiją kamuojančias problemas. Toks šaltakraujiškumas ir beatodairiškas problemų sprendimas greitai padėjo A.Merkel pelnyti partijos narių bei žiniasklaidos pagarbą.

Tinkama politinė laikysena ir tvirtas žingsnis į priekį buvo tik ilgo kanclerės šlovės kelio pradžia. Įvertinusi nepakankamai gerus rinkimų rezultatus 2005 metais, kanclerė ėmėsi paprastos, bet genialios taktikos: A.Merkel pati stengėsi išpildyti visus įgyvendinamus rinkėjų įgeidžius, o atsakomybę vadovauti nepopuliariems, tačiau būtiniems politiniams procesams visuomet patikėdavo kitiems. Taip Vokietijos lyderė visuomenėje iškilo kaip puiki vedlė ir vertinanti rinkėjus politikė.

A.Merkel ėmėsi ir ideologinių pertvarkų. Pastaraisiais metais kanclerės dešinioji CDU gerokai pajudėjo kairiosios pusės link. Vokietijos lyderė pažadėjo atsisakyti branduolinės energetikos, atšaukė privalomą karinę tarnybą, padidino socialines išmokas šeimoms, taip pat reiškėsi skatinant lyčių lygybę šalyje. Trumpai tariant, A.Merkel smarkiai pajudėjo tose srityse, kurias jos partija anksčiau ignoruodavo. Tokiu būdu politikė užsitikrino vis didesnį palaikymą įvairiuose visuomenės sluoksniuose ir CDU partijoje užkūrė naują ugnį, kuri neblėsta iki šiol.

Svarbi visai ES

A.Merkel pergalė turi rimto svorio ne vien Vokietijos politiniam kraštovaizdžiui. Vokietijos lyderė jau kurį laiką laikoma stipriausia Europos politine figūra. Kol Prancūzijos vadovas Francois Hollande’as galuojasi mėgindamas susigrąžinti išblėsusį prancūzų pasitikėjimą, o britai apskritai vangiai įsitraukia į Europos Sąjungos (ES) politiką, A.Merkel yra aiški lyderė šioje terpėje. būtų nenuostabu, jeigu kanclerės balsas ES per ateinančią kadenciją tik stiprėtų.

Griežta Vokietijos lyderės ranka patinka toli gražu ne visoms ES narėms. Ypač nepatenkintos kanclerės taupymo replėmis suveržtos Pietų Europos valstybės. Jos tikisi, kad koalicijos partnerių priversta ieškoti A.Merkel valdys kartu su SDP, kuri galbūt padėtų atleisti skaudžias taupymo veržles.

Nors koalicija su socialdemokratais toli gražu nevilioja krikščionių demokratų partijos lyderės, kanclerė tikrai turi kuo pasidžiaugti. Nepaisant kritikos dėl minėtos ES politikos, taip pat ir dėl Vokietijos vidaus problemų, dauguma vokiečių aiškiai pasakė, jog pokyčių jie nenori. Stiprus rinkėjų palaikymas padovanojo A.Merkel užtektinai vietų parlamente, kad atsvertų socialdemokratų bloką (net jei su jais būtų sudaroma valdančioji koalicija) ir sėkmingai valdytų ateinančius 4 metus.

„Der Spiegel”, „Bild”, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"