TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A. Merkel padeda Japonijai gydytis karo žaizdas

2015 03 10 6:00
Japonijos premjeras Shinzo Abe ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel nusilenkė priešais savo šalių vėliavas. Reuters/Scanpix nuotraukos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel vakar pradėjo dviejų dienų vizitą Tokijuje. Ji čia vieši pirmąkart per pastaruosius septynerius metus. Japonijos premjeras Shinzo Abe Vokietijoje lankėsi pernai. Vakar Vokietijos lyderė įsitraukė į politiškai gana rizikingas diskusijas.

Japonija šiais metais mini 70-ąsias pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metines. Kaip pažymi japonų tarptautinės politikos ekspertai, ta proga rengiamas premjero pareiškimas turi labai didelę politinę ir diplomatinę reikšmę, todėl daug dėmesio skiriama tam, kas jau buvo pasakyta ir kokie žodžiai pavartoti. Buvęs Japonijos premjeras 91 metų Tomiichi Murayama paragino dabartinį vadovą naujame pareiškime neatsisakyti žodžių „agresija“ ir „kolonijinis valdymas“.

Kanclerė Angela Merkel Tokijo muziejuje apžiūrinėja robotą.

Santykiai su kaimynėmis pašliję

Baiminamasi, kad Japonijos ministro pirmininko Sh. Abe kalba sukakties proga apie Tokijo karo nusikaltimus gali dar labiau komplikuoti santykius su kaimynėmis. Japonijos ryšiai su buvusiomis karo laikų priešininkėmis Kinija ir Pietų Korėja jau ir taip pašliję. Pekinas ir Seulas reikalauja, kad Tokijas labiau atgailautų dėl savo praeities. Šios šalys taip pat piktinasi, jog Japonijos istorijos vadovėliuose esą nuslepiami karo nusikaltimai.

Tačiau japonų nacionalistai tvirtina, kad Tokijas jau ne kartą atsiprašė dėl praeities, ir to pakanka. Jų teigimu, Kinijos ir Pietų Korėjos vyriausybės nuolat priekaištauja Japonijai dėl Antrojo pasaulinio karo nusikaltimų ir taip slopina savo visuomenių nepasitenkinimą vidaus problemomis.

Įtampa tarp šių šalių dar labiau padidėjo 2012 metais, kai premjeru tapo Sh. Abe. Santykius ypač apsunkino Japonijos kariuomenės stiprėjimas ir teritorinės pretenzijos.

Dalijosi Vokietijos patirtimi

„Sunku patarti, kaip turėtumėte elgtis su kai kuriomis savo kaimynėmis, – pareiškė A. Merkel Tokijuje. – Bet, manau, istorija ir patirtis byloja, kad reikia rasti taikių susitaikymo priemonių.“ Politikės žodžiais, būtina atvirai žvelgti į istoriją ir parodyti kilnių gestų.

Vokietijos lyderė prisiminė savo valstybės patirtį. Ji sakė, kad vienas didžiųjų to meto laimėjimų buvo Vokietijos ir Prancūzijos susitaikymas. Kanclerė pridūrė, jog prancūzų indėlis - ne menkesnis negu vokiečių. Sąjungininkai, kontroliavę Vokietiją po Antrojo pasaulinio karo, manė, kad labai svarbu, jog Vokietija pripažintų praeities klaidas. Beje, praėjusį mėnesį Japonijos princas Naruhito taip pat skatino savo šalį nuolankiau žvelgti į praeitį.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi sekmadienį subtiliai užsiminė, kad Sh. Abe bus laukiamas Pekine vyksiančiuose Antrojo pasaulinio karo pabaigos atminimo renginiuose, jei tik sąžiningai pripažins istorines savo šalies klaidas. Pekinas dar nenurodė, kada bus paradas. Kinija pergalės diena laiko rugsėjo 2-ąją, kai Japonija oficialiai pasirašė kapituliacijos aktą JAV kariniame laive „USS Missouri“ Tokijo įlankoje.

Kitą savaitę (kovo 19 dieną) Japonijos ir Kinijos gynybos atstovai planuoja surengti pirmąsias per ketverius metus dvišales derybas dėl bendradarbiavimo saugumo srityje.

Nuo Fukušimos iki Ukrainos

Rytoj Japonija minės ketvirtąsias Fukušimos katastrofos metines. Valstybės lyderiai siekia mažinti priklausomybę nuo užsienio energetikos ir šiuo metu planuoja atnaujinti kai kurių iš 48 šalyje esančių komercinių branduolinių reaktorių veiklą. Po avarijos 2011-aisiais visų šių reaktorių veikla buvo sustabdyta.

Vakar diskutuodama su Japonijos studentais ir mokslininkais A. Merkel pakartojo, kad Vokietija yra pasiryžusi iki 2022 metų sustabdyti savo atomines elektrines ir pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, vėjo ir saulės. Kanclerė tikino, jog Fukušimos tragedija pakeitė jos suvokimą apie branduolinę energiją, ir skatino japonus verčiau investuoti į atsinaujinančių išteklių energetiką.

Vakar A. Merkel taip pat pareiškė, kad Vokietija ir Japonija susitarė diplomatinėmis priemonėmis siekti taikos ir stabilumo Ukrainoje. Sh. Abe per spaudos konferenciją pabrėžė, jog konfliktas Ukrainoje nėra vien Europos regiono klausimas.

Kanclerė nurodė, kad Vokietiją ir Japoniją sieja bendros vertybės, todėl šalys suinteresuotos pažaboti terorizmą ir riboti Irano branduolinės programos ambicijas. Ekonomikos srityje lyderiai susitarė, kad Japonija ir Europos Sąjunga dar šiais metais sieks pasirašyti ekonominės partnerystės sutartį. Vadovai taip pat sutarė drauge kovoti su klimato kaita ir skatinti intelektualinius mainus.

Prieš pokalbį su premjeru A. Merkel susitiko su Japonijos imperatoriumi. Ji taip pat skaitė Tokijuje paskaitą, per kurią sakė norinti stiprinti dvišalį bendradarbiavimą tokiose srityse kaip verslas, mokslas ir technologijos.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"