TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A. Merkel valdo sėkmingiau nei Napoleonas

2014 12 10 6:00
Vokietijos kanclerė ir Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderė Angela Merkel valdo šalį jau beveik dešimtmetį ir yra labai populiari. Reuters/Scanpix nuotrauka

Dauguma vokiečių nori, kad Angela Merkel ir ketvirtą kartą būtų išrinkta kanclere bei valdytų šalį ir po 2017 metų, kai baigsis jos kadencija. Vokietijos vadovė pelnė didžiulį populiarumą, o jos valdymas lyginamas net su Napoleono.

Per konservatorių partijos CDU suvažiavimą Vokietijos dešinieji triuškinamai perrinko A. Merkel savo lydere. Populiarioji kanclerė jau beveik dešimtmetį vadovauja didžiausiai Europos ekonomikai, o jos populiarumo kiti pasaulio lyderiai gali tik pavydėti. Naujausia apklausa parodė, kad A. Merkel palankiai vertina 67 proc. vokiečių. 56 proc. respondentų norėtų, kad A. Merkel dirbtų ketvirtą kadenciją kanclerės poste nuo 2017 metų, o beveik trys ketvirtadaliai prognozuoja, kad ji vėl kandidatuos.

Patikima lyderė

Nors daugelis žmonių Pietų Europos šalyse, skaudžiai paveiktose euro zonos ekonomikos ir finansų krizės, griežia dantį ant A. Merkel dėl jos propaguojamų ambicingų reformų ir griežto taupymo politikos, dauguma vokiečių ją laiko patikima lydere vadovauti šaliai, kuri praktiškai nenukentėjo per pastaruosius neramius metus.

Konservatorių partijos suvažiavime kalbėjusi A. Merkel sakė, kad Vokietijos reikalavimas laikytis ES fiskalinio stabilumo pakto nėra tik „Vokietijos kaprizai“. Ji perspėjo Europą gerbti biudžeto disciplinos taisykles, kurias nusistatė pati, siekdama atsigauti iš alinančios euro zonos skolų krizės. „Jeigu galų gale mes nesilaikysime to, ką apsisprendėme daryti šioje krizėje, mes pralošime pasitikėjimą, – sakė kanclerė suvažiavimo delegatams. – Ir Europai dėl to nebus gerai“.

60 metų A. Merkel, liuteronų pastoriaus dukra, studijavusi kvantinę fiziką ir užaugusi buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje, vadovavo krikščionims demokratams nuo 2000-ųjų, o kanclerės poste dirba nuo 2005 metų. Jokio aiškaus jos įpėdinio ar įpėdinės kol kas neatsirado.

Finansų ministras Wolfgangas Schaeuble šią savaitę negailėjo pagyrimų A. Merkel, lygindamas jos vadovavimą – palankioje šviesoje – su Prancūzijos XIX amžiaus politikos ir karybos genijaus Napoleono valdymu. Veteranas ministras sakė, kad A. Merkel sekėsi geriau negu daugeliui kitų mūsų dienų Europos lyderių atstovauti įvairialypei margai visuomenei. „Tai naujos formos vadovavimas. Ne Napoleono entuziastingo stiliaus, bet dar sėkmingesnis.“

Kalbėk namie vokiškai!

Suvažiavimo išvakarėse pratrūko ypač aštri diskusija dėl kanclerės A. Merkel politinių sąjungininkų pasiūlymo priversti imigrantų šeimas Vokietijoje ne tik viešai, bet ir namie kalbėtis vokiškai, jei jos nori likti Vokietijoje.

Konservatoriška Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), Bavarijoje įsikūrusi A. Merkel krikščionims demokratams giminiška partija, siekė, kad šis kalbos reikalavimas būtų aptartas per CDU suvažiavimą. Tačiau jo išvakarėse A. Merkel pareiškė, kad kalba yra svarbi padedant imigrantams integruotis, ir tie, kurie nori gyventi Vokietijoje, turi būti motyvuojami vartoti vokiečių kalbą kasdieniame gyvenime, bet nėra blogai ir tai, kad, pavyzdžiui, vaikai auga kalbėdami dviem kalbomis.

Po kanclerės pareiškimo CSU lyderiai mėgino atsitolinti nuo šio prieštaringo pasiūlymo ir sutiko, kad reikia "šiek tiek pakeisti formuluotę". Nepaisant to, jie tvirtino, jog pagrindinė mintis yra teisinga, nes kalba yra svarbiausias dalykas integracijai. Kitų partijų, įskaitant A. Merkel CDU, politiniai lyderiai atvirai puolė pasiūlymą ir net vadino jį pavojingu. "Tai, kas privatu, yra privatu, - sakė jie. - Kiekvienas gali kalbėti namuose, kaip jam patinka".

Vokietijos turkų bendruomenė pasipiktinusi vadino iniciatyvą absurdu ir ragino kanclerę "padaryti galą šiai nesąmonei". Teisininkai aiškino, kad toks įpareigojimas, jei būtų įtvirtintas įstatymu, būtų antikonstituciškas.

Imigrantai plūsta

ES duomenys rodo, kad 2012 metais Vokietija buvo Europos šalis, į kurią atvyko daugiausiai imigrantų - beveik 600 tūkst., daugiau nei į Jungtinę Karalystę (beveik 500 tūks.), Italiją (360 tūkst.) ir Prancūziją (327 tūkst.) Ir pasaulio mastu Vokietija yra viena svarbiausių šalių, į kurią plūsta pabėgėliai.

Turkai yra didžiausia užsieniečių grupė Vokietijoje, jų bendruomenė sudaro pusantro milijono žmonių.

Kitas dalykas, kad tokio įstatymo apskritai ko gera neįmanoma įgyvendinti, o tai, kad yra tokių svarstymų, kai kurie mano, rodo, kad užsieniečių integracijos politika Vokietijoje yra nesėkminga ir nuvilianti.

Skelbti tokį siūlymą paskatino staigus imigracijos Vokietijoje didėjimas; turėdama pirmaujančią Europoje ekonomiką, ji yra itin patraukli darbo ieškantiems žmonėms iš rytinės Europos Sąjungos dalies ir prieglobsčio prašytojams iš karų niokojamos Sirijos.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"