TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A.Merkel vizitą Dachau temdė kritikai

2013 08 21 9:21
AFP/Scanpix nuotrauka

Angela Merkel antradienį tapo pirmuoju Vokietijos kanclerio postą užimančiu pareigūnu, aplankiusiu buvusią Dachau nacių koncentracijos stovyklą, tačiau kritikai pasmerkė jos sprendimą įtraukti šį vizitą į rinkimų kampanijos renginių programą.

Prieš susitikdama su savo šalininkais alaus palapinėje Dachau miestelyje į šiaurės vakarus nuo Miuncheno, A.Merkel valandą praleido buvusios koncentracijos stovyklos memoriale, kur pasakė trumpą, bet emocingą kalbą, padėjo vainiką ir pasivaikščiojo po stovyklos liekanas su keliais buvusiais jos kaliniai.

„Atmintis apie kalinių likimus pripildo mane gilaus liūdesio ir gėdos“, – sakė 59 metų A.Merkel, kuri yra pirmoji Vokietijos lyderė, gimusi po Antrojo pasaulinio karo.

„Kiekvienas kalinys Dachau arba kitose koncentracijos stovyklose, be abejo, turėjo asmeninę istoriją, kuri buvo sutrikdyta ar netgi sunaikinta“, – pridūrė ji.

Pastebimai sujaudinta A.Merkel sakė, kad stovykla, ant kurios pagrindinių vartų tebėra išlikęs ironiškas nacių šūkis „Darbas išlaisvina“ (Arbeit Macht Frei), yra „siaubingo ir precedento neturinčio istorijos tarpsnio“ simbolis.

„Tuo pačiu ši vieta yra nuolatinis perspėjimas: kaip Vokietija pasiekė tašką, kai pradėjo atiminėti žmonių teisę gyventi dėl jų kilmės, tikėjimo ... arba seksualinės orientacijos?“ – klausė ji.

A.Merkel pažymėjo, jog „didžioji dauguma vokiečių“ abejingai žiūrėjo į masines žudynes, vykusias šalia jų, ir nieko nepadarė, kad padėtų žydams ir kitoms nacių aukoms.

Kanclerė sakė, kad jos vizitas turi „tapti tiltu tarp istorijos ir dabarties bei ateities, kurią norime toliau kurti“.

A.Merkel šį memorialą aplankė pakviesta 93 metų buvusio Dachau kalinio Maxo Mannheimerio, kuris sakė, kad kanclerės sprendimas parodyti pagarbą yra „istorinis“.

Kita vertus, nors Holokaustą išgyvenę žmonės gyrė šį žingsnį, pažymėdami, kad jis turėjo būti atliktas gerokai anksčiau, opozicija piktinosi dėl „neskoningo“ istorinės atgailos suderinimo su rinkimų kampanija.

Tuojau po šio vizito populiarioji A.Merkel planavo dalyvauti rinkimų kampanijos susitikime per miestelio mugę, artėjant ateinantį mėnesį vyksiantiems Bavarijos žemės ir Vokietijos federalinės valdžios rinkimams.

Opozicinės Žaliųjų partijos vadovė Renate Kuenast pareiškė, kad A.Merkel programa buvo „neskoningas ir piktinantis derinys“.

„Jeigu esi rimtai nusiteikęs pagerbti tokią siaubo vietą, tuomet nerengi tokio vizito per rinkimų kampaniją“, – ji sakė dienraščiui „Leipziger Volkszeitung“.

Savaitraščio „Der Spiegel“ tinklalapio komentare sakoma, kad tas vizitas buvo surengtas „tinkamoje vietoje netinkamu laiku“.

„Truputis daugiau jautrumo planavime nebūtų pakenkęs“, – nurodė portalas. Tačiau „Der Spiegel“ pridūrė tikintis, jog A.Merkel paskatos buvo nuoširdžios.

Tuo tarpu Vokietijos žydų bendruomenės vadovas Dieteris Graumannas sakė nesileisiantis įtraukiamas į „nuolatinį apšaudymą“.

„Jeigu kanclerė būtų surengusi tik rinkimų mitingą Dachau, ji būtų puolama, kad neaplankė koncentracijos stovyklos memorialo“, – jis sakė „Spiegel Online“.

Iškiliausias Vokietijos Holokausto istorikas Wolfgangas Benzas sakė, kad šis vizitas yra sveikintinas, tik jam pasirinktas netinkamas laikas.

Pasak jo, susidaro įspūdis, kad apsilankymas Dachau memoriale buvo tik paskutinę minutę įtrauktas į rinkimų kampanijos programą, kai „prieš pats surengiant susitikimą palapinėje padedate vainiką ir išsakot susirūpinimą“.

„Tai veikiau per maža ir labai, labai pavėluota“, – W.Benzas sakė vietos visuomeniniam transliuotojui.

Naciai įkūrė Dachau koncentracijos stovyklą policiniams kaliniams 1933 metų kovą, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai į valdžią atėjo Adolfas Hitleris.

Tokia stovykla buvo pirmoji Vokietijoje, o pagal jos pavyzdį buvo kuriamos visos kitos. Per Antrąjį pasaulinį karą Dachau buvo kalinama daugiau nei 200 tūkst. žydų, romų, nacių politinių oponentų, neįgaliųjų ir karo belaisvių.

Ten žuvo per 41 tūkst. žmonių, kurie buvo nužudyti, mirė nuo bado arba ligų – prieš JAV kariams išvaduojant šią stovyklą 1945-ųjų balandį.

Dabar Dachau memorialą kasmet aplanko apie 800 tūkst. žmonių.

Nors Vokietijos kanclerė Dachau apsilankė pirmąkart, A.Merkel yra aplankiusi kitas buvusias nacių koncentracijos stovyklas, tarp jų Buchenvaldą, kur pabuvojo kartu su JAV prezidentu Baracku Obama 2010-ųjų balandį.

Buvęs šalies prezidentas Horstas Koehleris, kurio postas yra daugiausiai reprezentacinis, dalyvavo Dachau išvadavimo 65-ųjų metinių minėjime prieš trejus metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"