TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A. Merkel: Vokietija privalo atvirai kalbėti apie integraciją

2016 01 08 10:00
Angela Merkel AFP/Scanpix nuotrauka

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, jog šalyje turi įvykti „fundamentalūs“ debatai apie naujųjų atvykėlių integraciją, kilus nerimui dėl to, kad migrantai gali būti susiję su neįprasta lytinių užpuolimų banga.

Pasipiktinimas dėl užpuolimų per Naujųjų metų sutiktuves Kelno mieste, įskaitant du numanomus išžaginimus ir kelis atvejus, kai moterys buvo grabaliojamos, A.Merkel sakė, kad piliečiai elgiasi teisingai, keldami rimtus klausimus.

Ji pažadėjo imtis griežtų veiksmų ir pabrėžė, kad „taip pat turime vėl kalbėtis apie mūsų sugyvenimo kultūrinius pagrindus“.

Iki šiol policijai buvo pateikta maždaug 121 skundas, o pareigūnai nurodė atliekantys tyrimus dėl „16 jaunų vyrų ... daugiausiai kilusių iš Šiaurės Afrikos“, nors dar nei vienam nebuvo pateikti jokie kaltinimai.

Tyrėjai tikrina stebėjimo kamerų nufilmuotus įrašus ir nagrinėja liudininkų parodymus, kad nustatytų įtariamuosius, susijusius su tais incidentais, pridūrė policija.

Apie trys ketvirtadaliai skundų susiję lytiniais užpuolimais, o kitos nukentėjusios moterys pranešė buvusios apvogtos arba patyrusios kūno sužalojimų.

Sveikindama faktą, kad daug numanomų aukų nusprendė netylėti, A.Merkel pripažino, kad kyla „labai rimtų klausimų, kurie susiję ne vien su Kelnu“, o aktualūs visai Vokietijai.

Pastarieji išpuoliai parodė, kad „kaip kuriuose sluoksniuose (jaučiama) nepagarba moterims“, sakė kanclerė.

„Turime tam kuo ryžtingiausiai užkirsti kelią“, – pridūrė ji, pabrėždama, kad nemano, jog tie incidentai buvo nesusiję vienas su kitu.

Nors pareigūnai sakė neturintys jokių įrodymų, kad užpuolikai buvo prieglobsčio ieškotojai, oponentai, kritikuojantys A.Merkel atvirų durų politiką nuo karų ir skurdo pabėgusiems žmonėms, iškart pasinaudojo proga susieti šiuos išpuolius su migrantais.

Garsėjant raginimams supaprastinti nusikaltusių prieglobsčio ieškotojų deportavimo tvarką, A.Merkel pažadėjo apsvarstyti tolesnes priemones.

Užpuolimai tame Reino krašto mieste per Naujųjų metų sutiktuves nebuvo izoliuoti – panašių incidentų buvo ir šiauriniame Hamburgo uostamiestyje.

Hamburgo policijai buvo pateikta apie 70 skundų, o 23 nukentėjusios moterys taip pat pranešė buvusios apiplėštos.

Incidentų Kelne liudininkai pasakojo, kad apie 20–30 apgirtusių jaunų vyrų grupės minioje, kurioje buvo apie tūkstantis žmonių, apsupdavo aukas, jas užpuldavo ir kai kada apiplėšdavo.

Ketvirtadienį dienraštis „Bild“ ir naujienų portalas „Spiegel Online“ citavo policijos vidinę ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad pareigūnai buvo bejėgiai sustabdyti bauginamus išpuolius tarp besilinksminančių žmonių.

„Pareigūnai negalėjo užkirsti kelio visiems įvykiams, užpuolimams, nusikaltimams – jų tiesiog buvo per daug vienu metu“, – sakoma policijos dokumente.

Tiek aukos, tiek incidentų liudininkai jautė grėsmę, nurodoma ataskaitoje, kurioje aprašoma, kaip moterys „patyrė labai girtų vyrų keliamą pavojų įvykio vietoje, kurioje padėtis buvo nenupasakojama“.

Šveicarijos policija taip pat pranešė, kad kelios moterys buvo apiplėštos ir patyrė lytinį priekabiavimą per Naujųjų metų sutiktuves Ciuriche, o tie išpuoliai atrodo „šiek tiek panašūs“ į vykusius Vokietijoje.

Suomijoje policija taip pat pranešė tą patį vakarą užfiksavusi neįprastai daug lytinių užpuolimų Helsinkyje. Pareigūnai sakė gavę išankstinės informacijos apie numanomus prieglobsčio ieškotojų planus puldinėti moteris.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as perspėjo, kad sunkių nusikaltimų įvykdę užsieniečiai „privalo žinoti, kad jie bus deportuoti“ – įskaitant prieglobsčio ieškotojus, nors jų galimybes išsiųsti smarkiai varžo šalies įstatymai.

Vokietijos įstatymai numato, kad prieglobsčio ieškotojas turi būti pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą, už kurį numatyta bent treji metai laisvės atėmimo, kad jį būtų galima priverstinai grąžinti į kilmės šalį, kol dar nebaigtas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas.

Be to, tam asmeniui kilmės šalyje neturi grįsti pavojus.

Tačiau Th.de Maiziere'as nurodė, kad bus diskutuojama, ar reikėtų pakeisti šias taisykles, atitinkančias Jungtinių Tautų Ženevos konvenciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją.

Mėgindamas išsklaidyti įtampą, teisingumo ministras Heiko Maasas sakė, kad prieglobsčio ieškotojai, nuteisti kalėti vienerius metus, jau gali būti išsiųsti, nors tokiam asmeniui turi būti suteikta laiko palikti Vokietijos teritoriją savo noru. Jeigu toks asmuo neišvyksta, jis gali būti priverstinai išsiųstas į savo šalį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"