TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A. Piontkovskis: V. Putinas kuria „rusų pasaulį“

2014 09 18 17:12
Andrejus Piontkovskis. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

„Man siūlo dėstyti Vakarų universitetuose, taip pat ir Lietuvos, tačiau aš atsisakau, nes du mėnesiai už Rusijos ribų, ir nebebūsiu jos ekspertas“, – kalbėjo Andrejus Piontkovskis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusios diskusijos „Kur Rusiją veda Putinas ir ko laukia Europa?“ metu.

A. Piontkovskis – nuoseklus Kremliaus kritikas, disidentas, Rusijos politikos apžvalgininkas tokiose žiniasklaidos priemonėse kaip „Novaja Gazeta“, „Moscow Times“, „Grani.ru“, „BBC World Service“ bei „Radio Liberty“. Jis yra ne vienos knygos apie V. Putino Rusiją autorius, kurių naujausia – „Kitas žvilgsnis į Putino sielą“.

Į klausimą, kur trečią kadenciją valdantis Vladimiras Putinas veda Rusiją, A. Piontkovskis atsakė pasitelkdamas kitos savo knygos „Trečiasis kelias...į vergiją“ pavadinimą. Žymus austrų ekonomistas Friedrichas Hayekas teigė, jog į vergovę veda fašizmas ir komunizmas. Politologas prideda, kad esama ir trečio kelio – putinizmo.

Savaitės pradžioje pranešta, jog rusų milijardieriui Vladimirui Jevtušenkovui skirtas namų areštas. Nors brėžiamos paralelės su Michailo Chodorkovskio istorija, A. Piontkovskis pastebėjo, jog pastarasis iš tiesų turėjo politinių tikslų, siekė būti prezidentu ir pan., tuo tarpu V. Jevtušenkovas – lojalus prezidentui asmuo. „Esmė ta, kad mano šalyje nėra privačios nuosavybės“, – kalbėjo jis, pažymėdamas, jog verslas visiškai priklausomas nuo asmeninių ryšių su prezidentu.

Raktas į Rusijos užsienio politiką – V. Putinas

„Negaliu jums nuspėti Rusijos veiksmų. Tai į slėpinį įvyniota mįslė paslaptyje. Bet galbūt yra raktas. Tai Rusijos nacionalinis interesas“, – 1939 metais sakė Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis. A. Piontkovskio nuomone, anglų politikas klydo. Sovietų Sąjungoje užsienio politika šimtu procentu priklausė nuo Josifo Stalino, o šiandien ji yra V. Putino rankose. Norint suprasti Rusijos veiksmus, reikia suprasti jos prezidentą, o pastarojo pagrindinis tikslas – likti valdžioje amžinai. Tai kelia rūpesčių, ypač po tokių diktatorių kaip Muammaras Gaddafi ir Hosni Mubarakas nuvertimo.

Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutartis V. Putinui buvo svarbi ne tik dėl Ukrainos geopolitinės krypties, o kaip potenciali grėsmė jo valdžiai Rusijoje. Pasirašius sutartį, Ukrainos Radai būtų tekę įgyvendinti nemažai reformų, siekiant ekonominio skaidrumo, atsisakyti kleptokratinio modelio. Pasak rusų politologo, naujos žaidimo taisyklės jam – egzistencinė grėsmė, nes jos būtų pavyzdys Rusijos visuomenei. A. Piontkovskis pasakojo, jog Lietuvos sėkmės nėra paveikus argumentams rusams. Sovietmečiu lietuvių aktoriai filmuose vaidindavo amerikiečių šnipus ar vokiečių generolus. Ukrainiečiai – kas kita, uždaram rusų mentalitetui jie atrodo panašūs. Štai kodėl V. Putino užduotis – sunaikinti Ukrainą kaip valstybę, o pirmas žingsnis jau žengtas – Krymo aneksija.

Ekspertas pastebėjo, jog daug ką apie Rusijos užsienio politiką galima suprasti iš garsiosios V. Putino Krymo aneksijos kalbos. Pastaroji buvo kone tiesioginis Adolfo Hitlerio kalbos, pasakytos prisijungus Sudetus, vertinys. Istorinių žemių atgavimas ar išsibarsčiusi tauta yra A. Hitlerio terminai. Joje išsakyta ir „rusų pasaulio“ koncepcija, kuri leidžia kalbėti apie Kremliaus teisę apsaugoti ne tik Rusijos piliečius, bet ir etninius rusus ar tuos, kurie kultūriškai sieja save su šalimi. Būtent tokiu argumentu jis pateisino įsiveržimą į pusiasalį. Politiniame žodyne atsirado ir dar vienas naujas terminas – „naujoji Rusija“. Į ją įeina Ukrainos plotas nuo Donecko iki Odesos, gabalas Moldovos. V. Putinas, kuriam Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia XX amžiaus katastrofa, mano, kad tai istorinės Rusijos žemės. A. Piontkovskis sakė, jog visi supranta, kad dalis Estijos bei Latvijos taip pat patenka į Putino rusų pasaulį, taip pat ir šiaurės Kazachstanas.

Propaganda laimi

Sunku suprasti, kaip A. Hitleris sugebėjo užnuodyti išsilavinusią vokiečių visuomenę savo fašistinėmis idėjomis. Vienintelis atsakymas – propaganda. A. Piontkovskis pastebėjo, jog nacionalistų propaganda buvo kur kas paveikesnė nei abstraktumu pasižymėjusi komunistinė. Šiandien tokią strategiją naudoja V. Putinas. Rusijos gyventojams 24 valandas per dieną ir septynias dienas per savaitę pasakojama, kad rusai – ypatinga tauta su išskirtine genetika. Politologas pabrėžė, kad šitokia propaganda turi reikšmingą poveikį, nes daugelis žmonių tiki tuo, ką girdi. „Joks diktatorius negali remtis vien smurtu, jam reikia ideologijos, kuri pateisintų jo valdžią“, – kalbėjo A. Piontkovskis.

Jis išskyrė dvi esmines V. Putino propagandos pergales. Pirma – kad Ukrainos noras pasirašyti asociacijos sutartį su ES sukėlė krizę šalyje. Antra – Rados priimtas įstatymas dėl specialaus statuso Donecko ir Luhansko sritims. Pasak Kremliaus kritiko, būtent to V. Putinas ir siekia: „Manau, kad tai didelė klaida. Juos vilioja šalies integralumo idėja, tačiau ji iliuzinė. Ten veikia Rusijos armija“. Specialus Donbaso regiono statusas leidžia V. Putinui sakyti Angelai Merkel, kad jis – toks pat išorinis stebėtojas kaip ji, o ne žaidėjas. Rytų Ukrainos dalies atskyrimas nėra jo plano dalis, kalbėjo A. Piontkovskis. Ji turi priklausyti Ukrainai ir destabilizuoti padėtį kaip Padniestrė Moldovoje.

Po Ukrainos – Estija ir Latvija

Pasak politologo, V. Putinui pavykus užblokuoti Ukrainos kelią į Europą, Rusijoje tai bus suprantama kaip pergalė ir jis galės imtis kitų žingsnių – veiksmų Estijoje bei Latvijoje. Europiečiai nenori karo bei galvos skausmo, tačiau V. Putino sėkmės atveju jie susidurs su egzistenciniu pasirinkimu: pasiduoti ar kariauti su branduoline valstybe. „Vienintelis būdas Vakarams išvengti tokio pasirinkimo – padėti Ukrainai ekonomiškai bei politiškai“, – kalbėjo A. Piontkovskis. V. Putino „rusų pasaulio“ koncepcijai neišvengiamai reikia mesti iššūkį.

Kalbėtojas supranta, jog ES yra pasidalijusi į šalis, kurios jaučiasi pažeidžiamos Rusijos grėsmės akivaizdoje, ir kitas – politiškai korumpuotas V. Putino atžvilgiu. „Svarbi užduotis – patraukti į savo pusę Vokietiją, jos pozicija lemiama“, – patarė ekspertas, pažymėjęs, jog Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra viena pasipriešinimo „putinizmui“ ES lyderių. Branduolinio ginklo panaudojimas prieš Baltijos šalis yra absoliučiai nereikalingas, toliau kalbėjo A. Piontkovskis: jas V. Putinas gali užimti su kariuomene. Branduolinis ginklas vertingas šantažuojant tokias NATO nares kaip JAV ar Vokietiją nesikišti.

Iškėlus klausimą, kokių konkrečių veiksmų V. Putinas gali imtis Estijoje ar Latvijoje, politologas atsakė, jog strategijos gali būti skirtingos. Pavyzdžiui, Estijoje būtų galima įkurti Narvos respubliką. Šiame pasienio mieste apie 87 proc. gyventojų – rusakalbiai. „Nemanau, kad jie apie tai svajoja“, – sakė politologas. Latvijos atžvilgiu Rusija tiesiog didina savo įtaką politinėms struktūroms. Pavyzdžiui, rugsėjo pradžioje Rygos meras Nilas Ušakovas sakė, jog geriausia, kas gali būti jo šaliai šiuo metu – V. Putinas. Be to, metų pradžioje disidentas ir šachmatininkas Garis Kasparovas prašė Latvijos suteikti jam pilietybę, įsitikinęs, kad demokratinė šalis padės. Tačiau Latvija atmetė jo prašymą.

Elito lojalumas V. Putinui – nepajudinamas?

„Sėkmingai revoliucijai reikia dviejų elementų: masinio judėjimo ir elitų pasidalijimo“, – kalbėjo A. Piontkovskis. 2011-2012 metais Rusijoje pirmoji sąlyga galėjo būti įgyvendinta, tačiau antroji – ne. Oligarchai neįtikėtinai korumpuoti, nors pats žodis „korupcija“ Rusijos kontekste apskritai netinka, pažymėjo politologas. Korupcijai reikia verslininko ir biurokrato, o jo šalyje tai tie patys asmenys. Nors tikėtasi, kad sukils liberalioji elito stovykla, oligarchai nenori revoliucijos, nes visuomenės jie bijo labiau nei prezidento. „Jie nekenčia V. Putino, tačiau supranta, kad jis saugo jų privilegijas“, – sakė disidentas. Juk kitą dieną po revoliucijos prezidentą bus galima įkalinti, tačiau žmonės ims klausinėti apie tai, iš kur jų turtas, aiškinsis korupcinius ryšius.

Kalbėtojas pažymėjo, jog jei Vakarai iš tiesų priešintųsi, taikydami rimtas ekonomines sankcijas, ir priverstų V. Putiną atsitraukti, elitas imtų galvoti kitaip. Ekonominės sankcijos jiems svarbios, nes kyla grėsmė prabangiam gyvenimo būdui – Vakaruose jų namai, vaikai, meilužės. Pasak A. Piontkovskio, kito politinio mechanizmo paveikti oligarchus nėra: „Jie išliks nepatenkinti, bet lojalūs, kol V. Putinas toliau laimės ir karine, ir propagandos prasme“.

Apie eilinių Rusijos gyventojų požiūrį ekspertas sakė, kad, nepaisant propagandos, jis keičiasi kartu su didėjančiu rusų karių skaičiumi. Jis kritikavo viešosios nuomonės apklausų rezultatus, pagal kuriuos, daugiau nei 80 proc. gyventojų palaiko „rusų pasaulio“ koncepciją. Jei žmonių paklausi, ar jie pasiryžę už jį kovoti, išleisti į karą savo vaikus – atsakymas tikrai bus kitoks. A. Piontkovskis priminė, kaip rusai liaupsino carą Nikolajų I, tačiau po kelerių karo metų jis tapo itin nemėgiama persona. Pasak jo, daugybė žuvusių karių Rusijos visuomenei nėra priimtina.

Kazachstanas saugesnis nei Baltijos šalys

„Eurazijos Sąjunga praktiškai jau žlugusi“, – sakė politologas, atkreipdamas dėmesį, kad naujoji Rusijos užsienio politikos kryptis grėsminga ir jos narėms. Pasak kalbėtojo, Aleksandras Lukašenka nori išlikti paskutiniu Europos diktatoriumi, o ne tapti V. Putino pavaldiniu. Lygiai taip pat ir Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, jautriai sureagavęs į V. Putino rugpjūčio mėnesį išsakytas pastabas apie šios šalies valstybingumą.

„Gal tai labai radikalu, tačiau kai galvoji apie baimę, kurią Rusijos kaimynams kelia V. Putino koncepciją, Kazachstanas yra geriau apsaugotas nei Baltijos šalys“, – kalbėjo A. Piontkovskis. Kažin ar vokiečiai arba amerikiečiai norės mirti už Narvą, tuo tarpu Kazachstaną saugo Kiniją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"