TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A. Royo: katalonai trokšta teisės pareikšti savo nuomonę

2015 09 04 12:20
A. Royo: „Jei mums tektų rinktis tarp pinigų ir laisvės, neabejokite, kad rinksimės laisvę.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nepriklausomybės siekiančios Katalonijos ir tam prieštaraujančios Ispanijos priešprieša įstrigo. Atsiskyrimo šalininkai teigia, kad tai Madrido kaltė – Ispanija atsisako pradėti dialogą.

Lietuvoje besilankantis Katalonijos Viešosios diplomatijos tarybos vadovas Albertas Royo teigia, kad svarbiausias katalonų tikslas – priversti Madridą elgtis demokratiškai ir leisti Katalonijos žmonėms išreikšti savo valią, kad ir kokia ji būtų: už ar prieš nepriklausomybę.

– Vieni sako, kad Katalonijos nepriklausomybės siekis yra tautos apsisprendimo kelias, kiti – kad tai tik regioninis separatizmas. Ką atsakytumėte pastariesiems?

– Ne visi žino, kad po Franco diktatūros žlugimo Ispanijos respublika pasirašė susitarimą su Katalonija, kuri sutiko neskelbti nepriklausomybės mainais į plačias autonomijos teises. Madrido politikai nesilaikė šio susitarimo sąlygų ir nesugebėjo užtikrinti Katalonijai jos pageidaujamų sąlygų Ispanijos sudėtyje.

Nepaisant to, Katalonija 30 metų dirbo kartu su visa Ispanijos Karalyste, rėmė šalies vyriausybių veiklą, daug prisidėjo prie šalies gerovės augimo, modernizavimo ir pasirengimo narystei Europos Sąjungoje (ES).

Galiausiai visos Katalonijos politinės jėgo nusprendė siūlyti Madridui iš naujo nustatyti santykius su Barselona. Kurdami naująjį autonomijos įstatymą vadovavomės visais Konstitucijos reikalavimais. Įstatymo tekstui pritarė 90 proc. regiono parlamento narių. Šis įstatymas praėjo išbandymą ir Ispanijos parlamente, o galiausiai jį pasirašė ir Ispanijos karalius. Kelias referendumo organizavimui buvo atviras. Tačiau valdančioji partija apskundė jį šalies Konstituciniam Teismui.

Reuters/Scanpix nuotraukos

– Šiandien Madridas tvirtina, kad referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės prieštarauja Ispanijos Karalystės konstitucijai.

– Tokia yra jų nuomonė, mes laikomės savosios ir tvirtiname, kad referendumas yra visiškai teisėtas.

– Susidarė patinė situacija. Kokia išeitis?

– Esame sukūrę net 5 veiksmų planus ir jie visi yra teisėti. Tačiau Ispanijos vyriausybė atmeta juos visus, tvirtindama, kad jie neteisėti. Bet kai Madridas tvirtina, kad katalonų noras išreikšti valią referendume neatitinka šalies įstatymų, mes sakome: keiskite tuos įstatymus, leiskite Katalonijos žmonėms pareikšti savo nuomonę.

– Galbūt Katalonija galėtų inicijuoti Ispanijos Karalystės konstitucijos pataisas?

– Pasakysiu atvirai, tai neįmanoma. Katalonai sudaro maždaug 16 proc. visų Ispanijos gyventojų. Neįmanoma, net jei mus palaikytų baskų mažuma – jų dar mažiau nei mūsų. Geriausiu atveju galime tikėtis 20 proc. balsų, o konstitucijos pataisoms reikia 2/3 rinkėjų pritarimo. Dauguma ispanų neparems mūsų siekių, nes jie iki šiol nėra pasirengę pripažinti, kad katalonai ir baskai taip pat yra tautos.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje niekam net negali kilti tokių abejonių dėl škotų, airių ar valų.

– Britų vyriausybė leido Škotijai surengti referendumą dėl nepriklausomybės.

– Būtent, nes Londonas pripažįsta tautų apsisprendimo teisę. Ispanijoje viskas kitaip. Katalaonija šimtmečiais tvarkėsi savarankiškai ir turėjo turėti plačias autonomijos teises Ispanijos Respublikos laikais ir po 1977 metų. Madridas tvirtina, kad mes mėgaujamės plačia autonomija, kurią mums suteikė Ispanijos konstitucija. Tai netiesa. Mūsų savarankiškumo ištakos yra nepalyginamai gilesnės. O šiandien, kai Ispanija atsisakė pripažinti mūsų priimtą įstatymą dėl referendumo, galime drąsiai tvirtinti, kad Madridas sulaužė susitarimą, kurį su Katalonija sudarė 8-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Gyvename demokratiškoje XXI amžiaus Europoje, kurioje politinis dialogas turėtų padėti išspręsti bet kokius nesutarimus. Deja, Ispanija šiam dialogui nepasirengusi. Vietoje to ji renkasi teisinio išsisukinėjimo kelią. Bet juk referendumas galėjo būti ir neįpareigojantis vykdyti jo sprendimus! Tai galėjo būti tiesiog galimybė atsiklausti žmonių nuomonės.

– Gal Ispanija baiminasi, kad Katalonijos pavyzdžiu gali pasekti baskai, o vėliau gal net ir kiti regionai?

– Vargu bau. Niekur Europoje šiandien neegzistuoja toks populiarus nepriklausomybės judėjimas kaip Katalonijoje. Net ir baskų krašte nepriklausomybės idėjos nepalaiko dauguma gyventojų. Jie patenkinti turima autonomija, kalbos ir kultūros klausimai ten nėra tokie svarbūs kaip pas mus. Katalonų kalba – mūsų tautinio identiteto pagrindas.

– Kalba katalonams labai svarbi?

– Visa Katalonijos visuomenė moka mūsų kalbą. Franco diktatūros metais į Kataloniją buvo atkelti 3 mln. ispanų iš visos šalies – tikėtasi „atskiesti“ mūsų savimonę. Tačiau net ir šių imigrantų vaikai išmoko katalonų kalbą, o didelei jų daliai ši kalba tapo gimtąja.

Visgi noriu pabrėžti, kad nepriklausomybės siekio pagrindas nėra etninis. Apsilankę nepriklausomybės šalininkų mitinguose išgirsitene tik katalonų, bet ir ispanų, prancūzų ir net arabų kalbas. Esmė yra troškimas gyventi modernioje ir demokratiškoje visuomenėje. Net ir tie, kurie savęs nelaiko nepriklausomybės šalininkais, mano, kad Madrido veiksmai Katalonijos atžvilgiu yra nedemokratiški. Žmonėms tai nepatinka.

– Laikai nelengvi, o Katalonija svariai papildo Ispanijos biudžetą. Ar ekonominiai interesai – taip pat priežastis Madridui priešintis jūsų nepriklausomybei?

– Mes specialiai nesirinkome ekonominio sunkmečio laikų. Esame pasirenge bet kokioms ekonominėms deryboms. Tačiau jei mums tektų rinktis tarp pinigų ir laisvės, neabejokite, kad rinksimės laisvę. Esame pasirengę padėti mūsų draugams ispanams, bet norime, kad ir jie gerbtų mūsų apsisprendimą.

– Tarkime, Katalonija paskelbia nepriklausomybę. Ar nebijote netekti narystės Europos Sąjungoje?

– Nemanome, kad galėtų kilti kokių nors problemų. Juk visada galima surengti politinį dialogą ir surasti visiems priimtiną sprendimą. Madridas, Barselona ir Briuselis galėtų visus šiuos klausimus išspręsti trišalėse derybose.

70 proc. Ispanijos eksporto į ES eina tranzitu per Kataloniją. Pas mus veikia daugiau nei 6 000 užsienio įmonių. Būtų absurdiška išmesti katalonus iš europinės erdvės ir sutrikdyti didžiulius, visiems aktualius ekonominius procesus.

Visiškai neketiname kaip nors trukdyti Ispanijos tranzitui per Kataloniją. Tačiau jei Madridas kada nors nuspręstų užimti agresyvią poziciją mūsų atžvilgiu, jis turėtų suprasti, kad ir mes turime tam tikrų priemonių apsiginti.

Madridas mėgina gąsdinti mūsų rinkėjus: jus išmes iš ES, jūsų BVP smuks 20 proc. ir pan. Tai neproduktyvu. Žmonėms nepatinka, kai juos gąsdina tokiais dalykais, nepatinka nuolatinis negatyvumas. Tuo pat metu suprantame, kad priešiška katalonams retorika padeda Ispanijos partijoms gauti rinkėjų balsų.

– Prieš Škotijos referendumą teko ne iš vieno anglo girdėti nuomonę: jei jie nori atsiskirti – tebūnie. Ispanai mąsto kitaip?

– Ispanai tikrai mąsto kitaip. Tai rodo, kiek mūsų demokratijos kultūra skiriasi nuo Jungtinės Karalystės. Ispanija kol kas vis dar yra gana jauna demokratija, tačiau ji vistiek neturėtų ignoruoti tokios gausios žmonių grupės nuomonės. Galiausiai, dauguma žmonių nori elementarios teisės tarti savo balsą.

– O jei referendume katalonai nubalsuotų prieš nepriklausomybę? Ar tai reikštų šio judėjimo pabaigą?

– Sunku pasakyti. Matyt, nepriklausomybės siekis būtų atidėtas bent 20–30 metų. Esame demokratiška visuomenė, gerbtume tokį žmonių sprendimą. Tačiau problema ta, kad mums niekas neleidžia išreikšti jokios nuomonės. Netrukus Katalonijoje vyks rinkimai. Jei dauguma rinkėjų atiduos balsus už nepriklausomybę pasisakantiems politikams, galėsime manyti, kad atitinkami reuzltatai būtų ir referendumo atveju.

– Jei dialogo su Madridu taip ir nepavyktų pradėti, ar Katalonija imtųsi vienašališkų veiksmų?

– Visomis išgalėmis stengiamės to išvengti. Vienašališki veiksmai nebūtų naudingi niekam. Visgi, jei dauguma rinkėjų atiduos balsus neprikausomybės šalininkams, negalėsime ignoruoti jų valios. Privalėsime siekti nepriklausomybės. Darysime tai civilizuotai, be nereikalingos skubos, bet galiausiai Katalonijos respublika tikrai bus sukurta.

– Ar jaučiate paramą Katalonijos nepriklausomybei iš kitų valstybių?

– Daugelis šalių supranta, ko mes siekiame, ką darome. Juk daugelis Europos valstybių praėjo panašų kelią prieš keletą dešimtmečių ar net šimtmečių. Vienose šalyse jaučiame paramą, kitos laikosi mūsų atžvilgiu santūriau. Visi teigia viena: Katalonija turi eiti demokratinio proceso keliu. Mes ketiname būtent taip ir daryti.

Jaučiame nemažą dėmesį iš Rusijos pusės. Mums dažnai siūloma parama, bet tokios pagalbos mums nereikia. Katalonija – ne Krymas ir ne Donbasas.

– Kai katalonai surengė akciją, panašią į Baltijos kelią, Lietuvos vyriausybė vengė mūsų patirčių sugretinimo.

– Mūsų keliai tikrai nėra vienodi. Lietuva atsikovojo dėl okupacijos prarastą nepriklausomybę. Mes kovojame už savarankiškumą, kurį turėjome apie septynis šimtmečius, tačiau tai buvo labai seniai. Mūsų atvejai skirtingi, tačiau rengdami Katalonijos kelią, mes taip pat atidavėme pagarbą ir Baltijos šalims. Žavimės jūsų taikiais nepriklausomybės judėjimais, žavimės tuo, koks nuostabus būdas išreikšti žmonių valią buvo Baltijos kelias.

Pastaraisiais metais surengėme keletą masinių renginių, panašių į Katalonijos kelią. Tai tiesiog būdas parodyti, kiek daug žmonių palaiko laisvės siekius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"