TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A.Šemeta: Europa tapo kitokia

REKLAMA  •  2013 12 06 14:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Eurokomisaras Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius ir muitus, interviu "Lietuvos žinioms" tvirtino: jei Europa anksčiau būtų turėjusi dabar diegiamas ekonomikos taisykles, krizė gal ir nebūtų kilusi.

- Vilniuje netrukus prasidės „Piliečių metų“ diskusija, kurioje išskiriama Europos atsako į ekonomikos krizę svarba. Koks šis atsakas?

- Likus mažiau nei metams iki Europos Komisijos (EK) ir pusmečiui iki Europos Parlamento (EP) kadencijos pabaigos aiškėja, kad šis politinis ciklas įeis į istoriją. Šiuo laikotarpiu Europa sugebėjo suvaldyti ekonomikos krizę. Europos Sąjunga (ES) ėmėsi labai rimtų pokyčių, ir dėl to ji yra kitokia, nei buvo prieš kelerius metus. Norėčiau išskirti dvi pagrindines kryptis: ekonominę valdyseną bei finansinių paslaugų reformą ir bankų sąjungą.

ES priėmė visą paketą naujų taisyklių, kurios jau pradėtos taikyti ekonomikoje. Jos leis įdėmiau stebėti ir glaudžiau koordinuoti šalių ekonominę politiką. Tai palyginčiau su sveikatos patikrinimu: jei tyrimai parodo, kad kas nors negerai, siūlomas detalesnis tyrimas, o jei reikia - gydymas. Taigi, atsiradus problemoms ekonomikoje, EK teiks konkrečias rekomendacijas šalims narėms. Kraštutiniu atveju, valstybėms nevykdant EK rekomendacijų, numatomos finansinės sankcijos.

Ekonominėms ir struktūrinėms reformoms koordinuoti skirtas vadinamasis Europos semestras. Pagal jį valstybėms narėms kasmet teikiamos konkrečios rekomendacijos vykdant makro- ir mikroekonomikos, mokesčių, užimtumo, švietimo ir kitų sričių struktūrines reformas. Finansinių paslaugų reguliavimo sistema taip pat pasikeitė iš esmės. Kuriame bankų sąjungą su jų priežiūros ir pertvarkos taisyklėmis.

Visa tai yra ne kas kita kaip gilesnė šalių integracija ekonominėje politikoje. Esu įsitikinęs, kad jei būtume turėję tokias taisykles prieš krizę, būtume jos išvengę arba ji būtų buvusi daug švelnesnė.

- Remiantis krizės pamokomis siūloma, kad ateityje galimoms bankų problemoms spręsti nebūtų skiriamos paprastų mokesčių mokėtojų lėšos?

- Dauguma mokesčių mokėtojų yra įsitikinę, kad negalima gelbėti bankų tik jų pinigais. Kuriant bankų sąjungą numatyta, kad atsakomybę turėtų prisiimti akcininkai ir kreditoriai. Nuo ateinančių metų lapkričio Europos centrinis bankas prižiūrės didžiausius euro zonos bankus. Lietuvai likusi didžiausia užduotis pirmininkaujant ES - iki metų pabaigos susitarti dėl europinio bankų pertvarkymo mechanizmo (BPM) ir bendro fondo. Tuo atveju, jei bankas, kuriam taikomas BPM, patirtų didelių sunkumų, jis galėtų būti veiksmingai pertvarkytas mažiausiomis išlaidomis mokesčių mokėtojams ir realiajai ekonomikai.

Per krizę bankams gelbėti buvo išleistos milžiniškos sumos. Kad tai būtų bent iš dalies kompensuota, pasiūliau finansinių sandorių mokestį, skirtą išimtinai finansų sektoriui. Manome, kad iš jo kasmet galėtume gauti 30–35 mlrd. eurų (103-121 mlrd. litų). Į nacionalinius biudžetus patekę pinigai galėtų būti panaudojami viešiesiems finansams konsoliduoti, investicijoms į augimą skatinančią veiklą, socialinei paramai, švietimui, sveikatai ir t. t. Jei šalys narės pritartų šiam pasiūlymui, iš pradžių 11 valstybių narių (kurios sudaro 2/3 ES bendrojo vidaus produkto) įvestų naująjį mokestį.

- Antroje lapkričio pusėje buvo patvirtinta ES daugiametė finansinė programa. Kaip ji prisidės prie piliečių gerovės kūrimo?

- Tai, kad buvo pasiektas šis susitarimas, yra didelis Lietuvos nuopelnas. Programai skirta beveik trilijonas eurų, kuriuos ES galės investuoti 2014-2020 metais. Tikiu, kad šie pinigai gali pakeisti kiekvienos šeimos, kiekvieno piliečio gyvenimą: numatomi finansai bedarbių gretoms mažinti, lengvinamos mažųjų įmonių galimybės gauti investicijų, remiami ūkininkai, regionai ir miestai. Programa suteiks galimybių studijuojant ar semiantis praktikos kitose šalyse, mokslininkai galės burtis siekdami paramos novatoriškoms idėjoms.

- Kaip patys ES piliečiai galėtų prisidėti prie Europos namų kūrimo?

- Labai svarbu, kad piliečiai naudotųsi savo teisėmis. Artimiausia galimybė – EP rinkimai. Pavyzdžiui, 2009-aisiais vykusiuose EP rinkimuose tik penktadalis balso teisę turinčių lietuvių ja pasinaudojo. Žmonėms patinka paburnoti, kad Briuselis kaltas dėl vieno ar kito sprendimo, tačiau jei būtų aktyviau dalyvaujama renkant savo atstovus, atsirastų kitokia tiek išrinktųjų, tiek už juos balsavusiųjų atsakomybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"