TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A. Tsipras grįžo derėtis apsiginklavęs griežtu graikų "ne"

2015 07 08 6:00
Graikijos vyriausybė paskelbė, kad šalies bankai liks uždaryti mažiausiai iki ketvirtadienio. SIPA/Scanpix nuotrauka

Euro zonos lyderiai Briuselyje surengė neeilinį susitikimą ir aptarė padarinius, kuriuos gali sukelti graikų per referendumą pareikštas tvirtas nepritarimas diržų veržimo politikai. Be to, visi tuščiai laukė, kol Graikijos premjeras Alexis Tsipras pateiks naujų siūlymų dėl tolesnių derybų.

Vakar Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius paskelbė, kad Graikija prašo suteikti jai finansinę pagalbą iš Europos stabilumo mechanizmo fondo, kuriame dalyvauja ir mūsų valstybė. Tai būtų pirmas kartas, kai Lietuva dalyvautų, gelbėjant kitą Europos Sąjungos narę.

Tuo metu Graikijos vyriausybė pranešė, kad bankai liks uždaryti mažiausiai iki ketvirtadienio. Baiminamasi, jog šalies bankomatuose išseks grynųjų pinigų atsargos.

Naujasis Graikijos finansų ministras Euklidas Cakalotas pareiškė, kad jo šalis nori tęsti diskusiją su euro zonos valstybių lyderiais. Tačiau nepaisant pažadų, kad į Briuselį atsigabens naują planą, kaip išbristi iš krizės, Graikijos derybininkai atvyko tuščiomis rankomis. E. Cakalotas atsidūrė dėmesio centre, kai pakeitė netikėtai atsistatydinusį ekscentrišką finansų ministrą Yanį Varoufakį.

Roterdame gimęs ir Oksforde išsilavinimą įgijęs 55-erių E. Cakalotas 1990–1993 metais dėstė ekonomiką Didžiosios Britanijos Kento universitete, o vėliau persikėlė į Atėnus. Šis kairiųjų pažiūrų ekonomistas ir valdančiosios partijos „Syriza“ deputatas buvo prisaikdintas ministru pirmadienio vakarą.

Pozicijos skiriasi

Prieš viršūnių susitikimą euro zonos valstybių pozicijos buvo įvairios. Vokietija, Suomija, Slovakija ir Baltijos šalys laikėsi pastebimai griežtesnio nusistatymo, tuo metu Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos atstovai kalbėjo švelnesniu tonu. Nors Vokietija nenusiteikusi nuolaidžiauti dėl tolesnės finansinio gelbėjimo programos, pirmadienį Berlynas pareiškė, kad euro zonos lyderiams vertėtų aptarti galimybę suteikti humanitarinę pagalbą Graikijai, kenčiančiai nuo kelerius metus vykdyto diržų veržimo ir didžiulio nedarbo.

Sekmadienį vykusiame referendume graikai atmetė griežto taupymo priemones, kurias skolintojai reikalauja įgyvendinti mainais į galimybę Atėnams gauti daugiau lėšų pagal tarptautinę finansinio gelbėjimo programą. Balsavimo rezultatas - 61,31 proc. prieš 38,69 proc. - buvo skaudus smūgis Europos integracijai, bet padrąsino partijas, pasisakančias prieš griežto taupymo politiką.

Graikijos banką Atėnuose nežinomas grafitininkas pervadino "Merkel banku". /Reuters/Scanpix nuotrauka

Nori likti euro zonoje

Antradienį šalies bankai liko uždaryti, o prie bankomatų driekėsi eilės - gyventojams leidžiama išsigryninti ne daugiau kaip 60 eurų per dieną.

Europos Centrinis Bankas (ECB), palaikantis Graikijos finansų institucijų mokumą, toliau teiks vadinamąją likvidumo pagalbą kritiniais atvejais, bet šio finansavimo dydis bus įšaldytas toks, koks nustatytas birželio 26 dieną, - maždaug 89 mlrd. eurų. Kita vertus, kaip pažymėjo ECB, ši svarbi finansinė pagalba gali būti teikiama tik už lygiavertį užstatą.

Praeitą savaitę Graikija neįstengė grąžinti 1,5 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), bet jo vadovė Christine Lagarde sakė, kad organizacija „pasirengusi padėti Graikijai, jeigu būtų paprašyta tai padaryti“.

Kaip rodo apklausos, daugiau negu trys ketvirtadaliai graikų nori likti euro zonoje. A. Tsipras tvirtina, kad skolintojai turėtų kalbėti ne apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, o apie milžiniškos šalies skolų naštos – 240 mlrd. eurų – restruktūrizavimą.

Vėliausia finansinio gelbėjimo programa, kurią Graikijai suteikė ES ir TVF, baigėsi praeitą antradienį, nors A. Tsipras ragino ją pratęsti. Graikiją nemokia praėjusį penktadienį oficialiai paskelbė Europos finansinio stabilumo fondas, kuris kontroliuoja 144,6 mlrd. eurų Atėnų skolų.

Reuters, BBS, BNS, AFP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"