TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A. Zakajevas: čečėnų lemtis – kovoti už demokratiją Rusijoje

2015 03 13 9:00
Achmedas Zakajevas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Karas Ukrainoje, Rusijos opozicijos veikėjų nužudymai, gandai apie pokyčius Kremliuje – visa tai dar labiau atitraukia dėmesį nuo ir taip užmiršto Čečėnijos laisvės klausimo. Tačiau Rusijos agresiją Gruzijoje ir Ukrainoje galima suprasti tik karo Čečėnijoje, prasidėjusio dar prieš 20 metų, kontekste – taip teigia tarptautinės bendruomenės nepripažįstamos Ičkerijos Čečėnų Respublikos ministras pirmininkas egzilyje Achmedas Zakajevas.

Teisingumo imitacija

- Rusijos federalinio saugumo tarnyba (FST), vykdydama tyrimą dėl Rusijos opozicijos veikėjo Boriso Nemcovo nužudymo, sulaikė kelis įtariamuosius, kilusius iš Čečėnijos. Ką tai galėtų reikšti?

- Manau, įmanomi keli variantai. Rusija jau dešimt metų diskredituoja čečėnus tais pačiais metodais – užtenka prisiminti mūsų tautos draugų Anos Politkovskajos ar Natalijos Estemirovos žmogžudystes. Svarbu ne tai, kad kaukaziečiai galėjo būti nusikaltimo vykdytojai, o tai, kas yra jų užsakovai – o tai jokiu būdu ne čečėnų tauta. Čečėnų apkaltinimas yra priemonė nukreipti dėmesį nuo tikrųjų Rusijos problemų. B. Nemcovo nužudymas bus atskleistas tik tada, kai užsakovai stos prieš teismą. Deja, kol valdys Vladimiras Putinas, tokio teismo nebus, tai rodo visi atvejai, pavyzdžiui, Galinos Starovoitovos nužudymas. Šiuo metu įmanoma tik teismo imitacija, kaip A. Politkovskajos arba Sergejaus Juščenkovo bylose.

- Čečėnų ministrų kabinetas egzilyje po mirties apdovanojo B. Nemcovą garbės riterio ordinu. Esate minėjęs, kad ateityje ketinate Grozne jo vardu pavadinti aikštę. Kokia buvo B. Nemcovo pozicija dėl Čečėnijos karo ir kaip vertinate jo vaidmenį?

- Per pirmąjį karą B. Nemcovas buvo valdžioje esantis politikas, dėl karo Čečėnijoje nutraukimo surinkęs milijoną parašų. Tai jis darė rizikuodamas savo politine karjera, nes tuo metu apie jį buvo kalbėta kaip apie Boriso Jelcino įpėdinį. Antrojo karo metu jis taip pat teigė, kad konfliktas neturi karinio sprendimo. Iki pat jo mirties mes bendravome, aptardavome galimus taikaus sprendimo būdus. Su juo visada buvo įmanoma tartis, nes jis gerbė kito nuomonę ir neįžeidinėjo oponento – tai pagrindinis skirtumas tarp B. Nemcovo ir kitų Rusijos politikų.

Vakarų išdavystė

- Čečėnijos statuso problema yra pamiršta, tarptautinė bendruomenė ją traktuoja kaip Rusijos vidaus reikalą.

- Mes negalime daryti įtakos šiems procesams, tačiau mūsų nuosekli pozicija yra tokia, kade esame Europos dalis. Čečėnijos visuomenė yra iš esmės demokratinė, ir tai turi istorines ištakas. Dar XVII-XVIII amžiais pas mus galiojo elgesio karo metu taisyklės, kurias galima prilyginti Ženevos konvencijai. Tai V. Putinas padarė mus tarptautine problema. Jau ir anksčiau Vakarai priėmė Stalino pateisinimus dėl genocido, apkaltinus čėčėnus neva buvus nacistais. Kaip kadaise Sovietų Sąjunga, taip ir Rusija šiuo metu kuria bendrus priešus, kad būtų lengviau bendradarbiauti su Vakarais. Dabartinis bendras priešas yra islamistinis terorizmas. Rusijos slaptųjų tarnybų pagalba pas mus buvo permesti ekstremistai su dideliais pinigais. Kaip Rusija yra įsitraukusi į ekstremizmo skatinimą, iliustruoja faktas, kad „al Qaeda“ lyderis Aymanas al Zawahiri 1997 metais buvo apmokytas Rusijoje. Aleksandras Litvinenka yra patvirtinęs, kad teroristas buvo Rusijos agentas, o ir pats Nikolajus Patruševas pripažino faktą, kad A. al Zawahiri gyveno Rusijoje.

Achmedas Zakajevas su Vytautu Landsbergiu. / Faustos Šimaitytės-Roch nuotrauka

- Kaip įsivaizduojate konflikto su Rusija sprendimą?

- Kompromisas, kurį siulėmė ir siulome, galėtų būti bendros su Rusija gynybinės ir ekonominės erdvės kūrimas. Mūsų šalies statusas nebūtų nukreiptas prieš Rusiją. Faktiškai Rusija Čėčėnijos pasiulymus įgyvendino santykiuose su Abchazija ir Pietų Osetija.

Tuo pačiu noriu pažymėti išdavikišką JAV ir Europos Sąjungos (ES) poziciją. Mano nuomone, ES ir JAV elgiasi kaip Winstonas Churchillis, nusileidęs dėl Rytų Europos. Gruzijos atveju, JAV patikino Gruziją, kad remia integraciją į Vakarų struktūras ir ją gins. Tačiau kai 2008 metų rugpjūtį prasidėjo karas, amerikiečiai pasiuntė gruzinams skalbimo miltelius, o ES dėl karo apkaltino pačią Gruziją. Tada V. Putinas ir nusprendė, kad gali daryti, ką nori. Tas pats įvyko Ukrainoje: 1994 buvo pasirašytas Budapešto memorandumas, po to ES užsižaidė dėl Ukrainos integracijos, ir europietiška perspektyva išvedė ukrainiečius į gatves. Po to V. Putinas užgrobė Krymą, o Vakarai užmerkė akis. Jei jau prasidėjo tarptautinių sutarčių revizija, tada paklauskime, kam priklauso Kurilai arba Karaliaučius?

Keičiasi ne tik mentalitetas

- Oficialiai karas Čečėnijoje baigėsi, tačiau šalis toli nuo taikos. Kaip pasikeitė Čečėnijos rezistencija ir koki vaidmenį vaidina joje diaspora?

- Kaip teigia kinų išmintis, reikia palaukti, kol praplauks priešo lavonas. Čečėnai prisikariavo 350 metams į priekį, žuvo 25 proc. šalies gyventojų. Šiandien prioritetinė užduotis yra nukreipta į ateitį, tai – europietiškas išsilavinimas. Jei prieš 25 metus, iškart po Sovietų Sąjungos griūties, savo pažiūromis buvome riboti, nežinojome kad yra platesnis pasaulis, šiandien Vakarų Europoje gyvena beveik 300 tūkst. tautiečių, kasmet čia gimsta 10-15 tūkst. čečėnų.

- Kaip manote, ar diaspora turi įtakos procesams Čečėnijoje?

- Šiandienos emigracija visai kitokia nei ankstesė, todėl diasporos negalima traktuoti kaip atskiro ar nutolusio darinio. Visos šeimos palaiko ryšius su tėvyne, bendrauja tarpusavyje, lankosi namuose. Matome, kaip Europoje gyvenantys čečėnai keičia tėvynainių mentalitetą. Keičiasi ne tik mentalitetas, bet net ir architektūros stilius – jis tampa vis panašesnis į europietišką.

- Kada ir kaip gali situacija pasikeisti iš esmės?

- Problema ta, kad nusikaltimai prieš civilius gyventojus Čečėnijoje lieka nenubausti, o tai skatina Rusiją tolesniems agresyviems veiksmams. Kai kas mano, kad Čečėnijos klausimas nėra toks svarbus kaip įvykiai Ukrainoje, kurie turi tiesioginę įtaką Europos geopolitiniams interesams. Manau, kad Gruzijos teritorijos okupacija 2008 metais ir šiandienos įvykiai Ukrainoje gali būti tinkamai suprasti tik karo Čečėnijoje, kuris prasidėjo prieš 20 metų, kontekste.

Europos Taryba 2000 metais priėmė rezoliuciją, kuri numato galimybę Rusiją paduoti į teismą, ir šiandien Gruzija ar Ukraina galėtų tai padaryti. V. Putinas privalo atsakyti už nusikaltimus. Tai susilpnintų jo režimą, nes rusai nenorės būti nusikalstamo režimo dalis, ir kartu tai užkirstų kelią tolimesnėms agresijoms.

Dar XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje žinomas čečėnų politologas Abdurachmanas Avtorchanovas rašė, kad nevalia atsilikti nuo politinių procesų Rusijoje. Tik kai Rusija taps laisva, tokia taps ir Čečėnija. Situacija Čečėnijoje pasikeis tada, kai Rusijai nebereikės naudotis ekstremizmu, kai ji bus suinteresuota stabilumu. Mums lemta gyventi kartu, todėl turime kovoti už demokratiją Rusijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"