TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

A.Zuokas nuvyko atsiimti premiją

2011 10 01 0:00
A.Zuokui premiją įteikė 2010 metų Nobelio ekonomikos premijos laureatas Peteris Diamondas.
Užsienio spaudos nuotrauka

Kasmet alternatyviąsias Nobelio premijas skiriantis Harvarde leidžiamas humoro žurnalas "Annals of Improbable Research" šiemet taikos premiją skyrė Vilniaus merui Artūrui Zuokui, kuris ją atsiėmė Bostono Harvardo universitete.

Žurnalas kandidatus apsvarstė kartu su Harvardo ir Redklifo mokslinės fantastikos asociacija bei Harvardo ir Redklifo fizikos studentų draugija. Premijos, angliškai vadinamos "IgNobels" (nešlovingas, gėdingas), skiriamos už laimėjimus, kurių "negalima ar nereikia pakartoti". Norint pelnyti alternatyviąja Nobelio premiją "pirmiausia reikia priversti žmones juoktis, paskui - susimąstyti". Šiemet premijos Harvardo universitete įteiktos jau 21-ą kartą stebint 1200 žiūrovų. A.Zuokui apdovanojimas skirtas už sumanymą tvirta ranka tramdyti automobilių statymo taisyklių pažeidėjus, t. y. meras pademonstravo, kad jų automobiliai bus traiškomi kariniu šarvuočiu. "Tiesiog nusprendžiau duoti įsimintiną pamoką chuliganams, kurie negerbia kitų žmonių teisių", - parašė A.Zuokas į Bostoną nusiųstame elektroniniame laiške. Jis pabrėžė, kad jo planas suveikė, nes Vilnius grįžo prie "labiau įprastų ir nuobodžių" automobilių statymo taisyklių pažeidėjų drausminimo priemonių: baudos kvitų ir ne vietoje paliktų automobilių išvežimo.

Alternatyvioji Nobelio premija chemijos srityje atiteko Japonijos mokslininkams su psichiatrijos profesoriumi Makoto Imai priešakyje. Jie sukūrė prietaisą, kuris kilus gaisrui paskleidžia aitrų vasabio (japoniškų krienų, paprastai patiekiamų su sušiais) kvapą. Jis pažadina kurčiuosius, kurie nepabunda nuo garso, vibracijos arba žybsinčių šviesų. Japonų mokslininkai pasirinko šią medžiagą, išbandę maždaug 100 kitų kvapų.

Alternatyvioji Nobelio medicinos premija atiteko Providense įsikūrusio Browno universiteto neurologijos profesoriui Peteriui Snyderiui, kartu su Nyderlandų, Belgijos ir Australijos mokslininkais tyrinėjusiam, kas nutinka, kai smarkus noras šlapintis apima netinkamu metu. Jie nustatė, kad "žmones apima toks skausmas, kurio jie nebegali iškęsti ir pasijunta kaip girti".

Apdovanojimas biologijos srityje atiteko Kanadoje, Australijoje ir JAV dirbančiam mokslininkui Darrylui Gwynne'ui bei australui Davidui Rentzui už neįprastą studiją: "Vabalai ant butelio: blizgiavabalių patinai butelių kaklelius painioja su patelėmis." Paprasčiau tariant, mokslininkai susidomėjo, kodėl vabalai beviltiškai mėgina susiporuoti su australiško alaus buteliais.

Kiek paprastesnis fiziologijos ir psichologijos premiją pasidalijusių mokslininkų tyrimo objektas. Oslo universiteto profesorius Karlas Teigenas su bendraminčiais išsiaiškino, "kodėl žmonės atsidūsta kasdieniame gyvenime". Mokslininkai susidomėjo šia tema todėl, kad jos niekas nebuvo tyręs. "Žmonės mano, kad atodūsiai geriausiai išreiškia liūdesį ir sielvartą, tačiau jie dažniausiai susiję su nusivylimu ir pralaimėjimu", - padarė išvadą K.Teigenas.

Alternatyvi fizikos premija skirta Prancūzijos ir Nyderlandų mokslininkams, "nustačiusiems, kodėl disko metikams apsvaigsta galva, o kūjo metikams - ne". Na, o Toronto universiteto mokslininkas Johnas Sandersas atsiėmė apdovanojimą už tyrimus eismo saugumo srityje. Jis atliko bandymą, kaip vairuotojui sekasi valdyti automobilį greitkelyje, kai prieš jo akis nuolat nusileidžia vaizdą užstojantis skydelis, ir liko gyvas.

Matematikos premija skirta 6 mokslininkams, daug metų skelbusiems pasaulio pabaigą. Vienas jų tebėra įsitikinęs, kad pasaulio pabaiga ateis šių metų spalio 21 dieną. Jiems padėkota už "pamokymą atsargiai daryti matematines prielaidas".

Įteikta ir literatūros premija. Ja pagerbtas Stanfordo universitete dirbantis Johnas Perry už "Struktūrinio atidėliojimo teoriją", kuri siūlo visada "imtis spręsti kokią nors svarbią problemą, siekiant išvengti dar svarbesnio darbo".

Atsiimdamas "IgNobel" prizą - mažytį stalelį su ant jo pavaizduota cheminių elementų periodine lentele, P.Snyderis pasakė: "Aišku, premija man buvo netikėta. Tačiau širdyje esu mokytojas ir nerimauju, kad Jungtinėse Valstijose mažėja mokslinis išprusimas. "Ig Nobel" apdovanojimai rodo, kad mokslas ne visuomet būna sausas. Jis gali būti ir smagus."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"