TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ačiū, pagalbos (ne)reikia

2011 01 13 0:00
Dėl tarptautinio spaudimo ir prastos ekonominės situacijos Portugalijoje auga įtampa.
AFP/Scanpix nuotrauka

Dar nepraėjo nė trys mėnesiai nuo tada, kai airiams teko priimti išorinę pagalbą, o istorija kartojasi. Šįkart Europos dėmesio centre atsidūrė Portugalija, kuriai spaudimas priimti Europos Sąjungos (ES) siūlomus pinigus tampa nepakeliama našta.

Portugalijos valdžia neigia, kad Prancūzija ir Vokietija ragina priimti ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbą. Tą patį tvirtina ir didžiųjų Europos ekonomikų finansų ministrai. Tačiau gandai apie 50-100 mlrd. eurų pagalbos paketą netyla, esą jis jau paruoštas ir laukiama tik oficialaus portugalų sutikimo. Regis, istorija kartojasi: ir graikai, ir airiai ilgai neigė bet kokios pagalbos poreikį, kol galiausiai ją priėmė. Kaip ir tuomet, taip ir dabar "šaltiniai" iš Briuselio žiniasklaidoje "nerimauja", ar Portugalija sugebės skolintis, ar pajėgs mokėti lyg ant mielių augančias palūkanas. Pirmadienį palūkanos už ilgalaikes Portugalijos paskolas pasiekė rekordinį 7,3 procento. Šį pavasarį valstybei prireiks papildomų 15 mlrd. eurų savo senoms skoloms finansuoti.

Oficialiai euro zona aiškina, kad pačios vyriausybės apsisprendžia, joms nedaromas joks spaudimas. Tačiau neoficialiai Briuselio pareigūnai vienas kitam siuntinėja ataskaitas, kuriose reiškiama abejonių dėl atitinkamos valstybės gebėjimo apmokėti savo skolas. Briuselis puikiai supranta, kad tokie veiksmai tik skatina rinkų nepasitikėjimą, o atitinkamos valstybės skolinimosi išlaidos auga kaip ant mielių. Taip pagalbą buvo priverstos priimti Airija ir Graikija, nors nė vienas euro zonos vyriausybės narys oficialiai to daryti neragino. Tokia taktika padeda išsaugoti euro zonos, susidedančios iš suverenių valstybių, įvaizdį, nors iš tiesų euro zonos problemos iškeliamos virš atskiros valstybės poreikių.

Vakar Portugalijos laukė dar vienas iššūkis, parduodant ketverių ir dešimties metų valstybės obligacijas, kurių vertė - 1,2 mlrd. eurų. Rinkos laukė ženklo, kad šalis yra pajėgi susirasti finansavimą su pakenčiamomis palūkanų normomis. Tačiau net ir sėkmingas obligacijų aukcionas dvejonių nepanaikino: analitikai tikina, kad Portugalijai pagalbos prireiks, tik klausimas - kada.

Portugalijos dienraštyje "Publico" teigiama, kad diplomatai jau derasi dėl techninių detalių, kaip aktyvuoti ES gelbėjimo fondą. Tiesa, straipsnyje pabrėžiama, jog niekas neprasidės, kol Portugalija oficialiai nepaprašys pagalbos. Laikraščio vedamajame rašoma: "Tik stebuklas mus išgelbės nuo TVF." Labiausiai Portugaliją neva spaudžia Berlynas, suvokiantis situacijos rimtumą: galbūt Portugalijai priėmus pagalbą krizės užkratas nepasieks skolose įklimpusių Ispanijos ir Belgijos.

Prie Portugalijos tarptautinių bėdų prisideda ir vidinės. Belaukiant prezidento rinkimų sausio 23 dieną politinė įtampa auga. Šalies opozicija socialistų premjerą Jose Socratesą kaltina nesugebėjimu vykdyti tinkamą ekonominę politiką, esą premjeras tik apsimeta karpantis valstybės išlaidas. Socialdemokratai ragina J.Socratesą atsistatydinti, jei Portugalija bus priversta sutikti priimti ES pagalbą. Tie patys opozicijos nariai prieš porą mėnesių sutiko su griežtomis taupymo priemonėmis - atlyginimų karpymu ir mokesčių didinimu. Portugalija žada savo biudžeto skylę šiemet sumažinti nuo 7,3 proc. iki 4,6 procento.

Vokietija ragina kitas euro zonos valstybes priimti dar didesnius įsipareigojimus dėl gelbėjimo fondo finansavimo. Berlynas trokšta, kad euro zonos narės prisiektų imtis visų reikalingų priemonių bendrai valiutai išsaugoti, nepaisydamos to, kiek pinigų prireiktų. Dabar ES finansinės paramos fondas sudaro 750 mlrd. eurų, iš jų 440 mlrd. turi garantuoti ES narės, likusią dalį ES ir TVF. Briuselio užkulisiuose kalbama, kad po Portugalijos eilė gali ateiti Ispanijai, Italijai ir Belgijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"