TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Afganistanas ir stabilumas Centrinėje Azijoje

2012 10 19 9:11
Kirgizų kariai Rusijos Kanto karinėje oro bazėje netoli Biškeko. /AFP/Scanpix nuotrauka

Dalyvaudama konferencijoje Kirgizstane žinoma Centrinės Azijos  ekspertė Martha Brill Olcott pareiškė, kad išvedus JAV karines pajėgas iš Afganistano šiam regionui gali grėsti nestabilumas, be to, tarp Afganistano ir Tadžikistano egzistuoja tik juridinė siena, neįmanoma pasakyti, kur baigiasi viena šalis ir prasideda kita. Apie tai rašo portalas geopolitika.lt.

Tokiame kontekste prasminga pagalvoti, kas galėtų pasirūpinti Centrinės Azijos valstybėmis, jeigu jos nesugebėtų to padaryti pačios. Pirmoji kandidatė - Rusija. Šiame regione veikia Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), kuri teoriškai gali padaryti labai daug, tačiau keli pastarieji įvykiai parodė, kad Maskvos pozicijos Centrinėje Azijoje nėra labai stiprios. Prieš kurį laiką Rusijai kilo sunkumų derybose su Kirgizstanu ir Tadžikistanu dėl ilgalaikio karinių bazių dislokavimo šiose valstybėse, o Uzbekistanas net nusprendė pasitraukti iš KSSO ir atnaujino flirtą su Amerika.

Tačiau Kremlius nesiruošia lengvai pasiduoti. Susidūręs su savarankiškų valstybių suverenia valia, net pripratęs, kad Maskvos norai NVS erdvėje vykdomi besąlygiškai, sutiko pakoreguoti savo poziciją. Iš pradžių Rusija norėjo, kad jos karinė bazė Kante ir kiti kariniai objektai Kirgizijoje išliktų 49 metus. Galiausiai buvo sutarta dėl 15 metų (nuo 2017-ųjų), ir Maskva sutiko nurašyti Biškekui beveik pusės milijardo dolerių skolą.

Savo ruožtu Kirgizstano prezidentas Almazbekas Atambajevas dar kartą pažadėjo, kad po 2014 metų Manaso oro uoste nebeliks amerikiečių. Tai panašu į tiesą, nes JAV Senato užsienio reikalų komiteto narys Danny Lee Burtonas yra pareiškęs: "Po kariuomenės pajėgų išvedimo iš Afganistano 2014 metais amerikiečių bazė "Manas" Kirgizstane bus uždaryta ir regione kovai su teroristinėmis bei ekstremistinėmis organizacijomis, ypač tokiomis kaip "Al Qaeda" ir Talibanas, būtina įkurti atitinkamo operatyvinio reagavimo į jas centrą."

Toks pareiškimas parodo, kad Amerika greičiausiai neteks bazės Kirgizijoje (nors visko gali būti, nes netrukus po Vladimiro Putino vizito šioje šalyje kilo rimti opozicijos protestai, kuriuos teko malšinti jėga, ir iki galo neaišku, kas už jų yra), antra, amerikiečiai planuoja įsitvirtinti kur nors kitur, galbūt Tadžikistane bei Uzbekistane.

Kova dėl karinių bazių

Rusija vedė sunkias derybas su Dušanbė dėl savo 201-osios karinės bazės nuomos pratęsimo 49 metams. Tadžikai užsispyrė dėl dviejų priežasčių. Pirma, Maskva priprato viskuo naudotis veltui arba už tam tikros formos materialinę paramą (pigiai tiekiamus naudotus ginklus, karininkų mokymą ir pan.), o tokia "turtinga" šalis kaip Tadžikistanas negali sau to leisti. Tačiau svarbesnis momentas - artėjantys prezidento rinkimai, nes Emomali Rachmonas nori išsaugoti postą. O kad jis braška, parodė neseniai vykusi plataus masto karinė operacija prieš opoziciją Chorogo regione. Ji pareikalavo nemažai aukų ir pasibaigė tik po sunkių derybų. Taigi įtampa šioje iki dantų apginkluotoje ir vargingoje šalyje išlieka, todėl E.Rachmonui reikia Rusijos paramos.

Rusijos laikraštis "Nezavisimaja gazeta" rašė: "Tadžikistanas norėtų išlikti Rusijos orbitoje. Tačiau Rachmonui reikia valdžios išsaugojimo ir stabilumo šalyje garantijų. Rusija gali jas suteikti, juolab kad E.Rachmonas visada vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir nė karto nesulaužė strateginių susitarimų su Rusija. Tačiau patirti nuostolių jis nenori. Anksčiau Maskva žadėjo investuoti į Tadžikistano ekonomiką, bet beveik nieko nepadarė."

Kaip ir prognozavo ekspertai, tašką šioje istorijoje padėjo V.Putino vizitas į Dušanbė spalio pradžioje, - tuomet buvo rastas kompromisas, kaip ir Kirgizijos atveju - Rusijos karinė bazė Tadžikistane liks iki 2042 metų ir mokėti už tai "beveik nereikės". Užtat tadžikai galės gauti leidimus dirbti Rusijoje trejus metus (anksčiau - nuo trijų mėnesių iki metų). Žinant, kad tadžikai kasmet siunčia namo apie 3 mlrd. dolerių, tai galima vadinti realia naujos sutarties dėl bazės kaina. Pagaliau ir Kirgizstanas, ir Tadžikistanas ruošiasi stoti į Muitų sąjungą, vadinasi, bus reeintegruoti į Rusijos geopolitinę erdvę, kurioje Amerikos karinės bazės sunkiai įsivaizduojamos.

Uzbekistano vaidmuo

Taigi vienintelis realus Amerikos variantas Centrinėje Azijoje yra Uzbekistanas, nes Kazachstanas labai artimas Rusijos sąjungininkas. Galbūt kaip tik dėl to Taškentas pasitraukė iš KSSO, nes dėl šios narystės jo rankos buvo surištos, o dabar galės intensyvinti derybas su JAV, juolab kad amerikiečių bazė jau buvo dislokuota Uzbekistane iki Andižano įvykių 2005 metais, o įvairių rangų valdžios pareigūnai iš Vašingtono vis dažniau lankosi Taškente. Tiesa, JAV valstybės sekretorės patarėjas Pietų ir Centrinės Azijos klausimais Robertas Blake'as pareiškė, jog "Amerikos valdžia nesirengia kurti karinės bazės Uzbekistane", o Uzbekistane neseniai buvo patvirtinta užsienio politikos koncepcija, kurioje netiesiogiai teigiama, kad šalies teritorijoje nebus kitų valstybių karinių bazių.

Žinomas Centrinės Azijos ekspertas iš Rusijos Arkadijus Dubnovas pažymėjo, kad taip Islamas Karimovas pasiuntė signalą Maskvai: jeigu mes ne su jumis, dar nereiškia, kad prieš jus, tačiau priimtas dokumentas nesutrukdys Uzbekistanui glaudžiau bendradarbiauti su JAV karinėje srityje. Gudrūs uzbekai gali tiesiog pavadinti karinę bazę "tranzitiniu" ar "bendru specialiųjų pajėgų rengimo" centru (panašiai, kaip tai padarė kirgizai Manaso atveju Kurmanbeko Bakijevo laikais).

Nereikia pamiršti ir to, kad tarp Rusijos ir Uzbekistano didėja įtampa dėl vandens. Per V.Putino vizitą į Biškeką buvo susitarta ir dėl kelių hidroenergetikos projektų, o tas rodo, kad Uzbekistanui gali pritrūkti vandens. Ekspertai įtaria, kad toks buvo Kremliaus kerštas už Taškento pasitraukimą iš KSSO. Savo ruožtu išreiškiantis oficialią valdžios poziciją uzbekų tinklalapis "Mezon" parašė, kad Maskvos politika regione veda prie karinio konflikto, vadinasi, Uzbekistanui reikės paramos.

Vienareikšmiškai teigti, kad jame greitai vėl atsiras amerikiečiai, negalima, bet toks scenarijus visai realus. Galima konstatuoti, kad Centrinėje Azijoje Rusija palyginti sėkmingai "laiko frontą" prieš Vašingtoną ir rodo ambicijas tapti pagrindiniu regiono stabilumo garantu.

Trečiu išorės žaidėju šioje partijoje galėtų tapti Kinija. Ji yra aktyvi Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos narė ir suinteresuota regiono energijos ištekliais. Pastarojo meto įvykiai Pietryčių Azijoje rodo, kad kaip tik į šį regioną dėmesį gali sutelkti Pekinas, palikdamas geopolitinės dominantės vaidmenį Centrinėje Azijoje Maskvai. Tai būtų naudinga Amerikai, kuri Afganistane išsaugos tam tikrus pajėgumus ir po 2014 metų. Žinoma, Rusijos iš Centrinės Azijos amerikiečiai tikrai neišstums, bet to paties negalės padaryti ir Kremlius.

Ar nuo to šis regionas bus saugesnis? Viena vertus, kuo daugiau "globėjų", tuo geriau. Tačiau kai tie "globėjai", švelniai tariant, nesutaria, rezultatas gali būti priešingas. Bet Amerika nenori rūpintis Centrinės Azijos valstybėmis - jai svarbiausia išlikti regione, nes tai placdarmas prieš Iraną, Rusiją ir Kiniją. Taigi vienintelė Centrinės Azijos šalių saugumo garantija - jos pačios. Na ir Rusija, kuri tikrai galės padėti, bet pareikalaus už tai rimtų strateginių nuolaidų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"