TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Afganistane aguonos dygsta kaip grybai

2013 03 01 7:02
Aguonų laukai - neatsiejama Afganistano kraštovaizdžio dalis. /Reuters/Scanpix lt

Afganistano vyriausybei niekaip nepavyksta pažaboti aguonų augintojų. Jie ginklu gina šiuo narkotiniu augalu apsėtus laukus ir teigia, kad legalių žemės ūkio kultūrų auginimas jiems nuostolingas.

Vienoje neramiausių pasaulio valstybių - Afganistane - narkotinių aguonų auginimas ištisus dešimtmečius yra daugelio šalies ūkininkų pragyvenimo šaltinis. Narkotikai iš šios šalies pasiekia Iraną, Tadžikistaną, Rusiją ir Vakarų Europos valstybes. Siekdama užkirsti kelią narkotinių medžiagų auginimui ir prekybai jomis, Afganistano vyriausybė ir Jungtinės Tautos (JT) pradėjo vykdyti specialią programą, kurios tikslas - legalių žemės ūkio kultūrų auginimas Afganistano žemėje. Nors šalies ūkininkai nemokamai gauna pinigines išmokas, trąšų ir sėklų, jie teigia, kad legalių žemės ūkio kultūrų auginimas jiems nuostolingas. Afganai ir toliau augina aguonas bei parduoda jas už didelę kainą.

Aguonų auginimas - rizikingas verslas. Su juo kovoja Afganistano vyriausybė ir tarptautinė bendruomenė. Jos pradėjo masinę aguonų laukų naikinimo kampaniją, tačiau ji nedavė laukto rezultato. Įvairiose Afganistano provincijose aguonos dygsta kaip grybai po lietaus. Pagal JT atskaitą 2012 metais bendras aguonų laukų plotas šioje Azijos valstybėje padidėjo 18 proc. ir siekė 154 tūkst. hektarų. Nors 2012 metais narkotinių aguonų produkcija sumažėjo 36 proc., ekspertai teigia, kad tai lėmė gamtinės sąlygos. Afganistane praėjusias metais vyravo nepalankios oro sąlygos ir augalus puolė įvairios ligos.

Neduoda pelno

Daugelis Afganistano ūkininkų atsisakė aguonų auginimo ir milžiniškus žemės plotus apsėjo legaliomis žemės ūkio kultūromis. Tačiau jie skundžiasi, kad kviečių, medvilnės ir daržovių auginimas jiems nuostolingas. "Jeigu augintume kviečius, iš jų galėtume kepti tiktai duoną. Kviečių Afganistane niekas nesuperka. Nerandame šios žemės ūkio kultūros pirkėjų", - skundėsi Helmando provincijos Nad Ali rajono ūkininkas Gulas Ahmadas. Jis pridūrė, kad kviečių auginimas net nepadengia kuro, kuris naudojamas specialioms drėkinimo sistemoms, sąnaudų.

Mažomis legalių žemės ūkio kultūrų supirkimo kainomis skundžiasi ir ūkininkas iš šiaurinės Balcho provincijos Čamtalo rajono Tariqas Nuruddinas. "Auginau medvilnę, tačiau jos supirkimo kaina sumažėjo perpus. Dėl to trūksta pinigų būtiniausioms prekėms. Mūsų šeima gyvena labai skurdžiai. Planuojame vėl auginti aguonas", - sakė T.Nuruddinas.

Afganistano vyriausybė apskaičiavo, kad 2011 metais maždaug 191 tūkst. kaime gyvenančių šeimų augino nelegalius pasėlius, daugiausia narkotines aguonas ir kanapes. "Galėtume auginti kviečius ir medvilnę, tačiau tam negauname paramos iš vyriausybės ir tarptautinės bendruomenės", - guodėsi Kandaharo provincijos ūkininkas Ahmadas Naharas. JT ataskaitoje skelbiama, kad tik 30 proc. ūkininkų šalies vyriausybė suteikė pagalbą. Viena iš pagalbos formų - provincijų gubernatorių vykdoma "Maisto zonų" programa. Pagal šią programą ūkininkai aprūpinami sėklomis ir trąšomis bei gauna finansinę paramą drėkinimo sistemoms įrengti. Tačiau provincijų gubernatoriai skundžiasi, kad vyriausybė jiems skiria per mažai lėšų.

Dygsta aguonų plantacijos

Nors Afganistano vyriausybei pavyko sunaikinti nemažai aguonų laukų įvairiose provincijose, jų kaskart atsiranda vis naujose teritorijose. Pagal naujausius oficialius duomenis, 17 iš 34 Afganistano provincijų stūksojo mažesni nei 100 hektarų aguonų laukai, todėl šios provincijos buvo laikomos "švariomis". Tačiau "švarių" provincijų skaičius nuolat kinta. Vakarų Goro provincija 2012 metais tapo "švari", o šiaurinėje Faryabo provincijoje prasidėjo masinis aguonų auginimas.

"Nustojau auginti aguonas prieš dvejus metus. Tačiau niekas man nedavė sėklų ir nesuteikė pagalbos, todėl vėl pradėjau jas auginti", - sakė Faryabo provincijos ūkininkas Hamadas Mawladadas.

Šiam ūkininkui nepasisekė, nes Afganistano vyriausybė 2012 metais pradėjo masišką aguonų naikinimo kampaniją, kurios metu beveik 10 tūkst. hektarų aguonų laukų virto dykynėmis. "Vyriausybė sunaikino visą aguonų derlių. Dabar nebeturiu pajamų šaltinio", - guodėsi H.Mawladadas.

Tuo metu Balcho provincijos kovos su narkotikais departamento vadovas Rahmanas Rahimas sakė, kad sunaikintus aguonų laukus keičia nauji. "Kovojame su vėjo malūnais, ypač atokiose ir nesaugiose vietovėse. Naikiname beribius aguonų laukus, tačiau jų ne mažėja, o daugėja", - teigė R.Rahimas.

Augina šafraną

Kai kuriose Afganistano provincijose narkotines aguonas pakeitė kanapės. Pajamos iš kanapių auginimo ir jų dervos gamybos dažnai viršija visus lūkesčius. Tačiau kanapės - nelegalūs augalai ir, baimindamiesi plantacijų sunaikinimo, Afganistano ūkininkai rado kuo jas pakeisti. Jie užčiuopė aukso gyslą - pradėjo auginti vieną brangiausių pasaulio prieskonių - šafraną. "Auginame šafraną pastaruosius dvejus metus. Jis pelningesnis nei aguonos. Tačiau pasigendame vyriausybės paramos. Ji turėtų atrasti naujų rinkų mūsų legaliai produkcijai", - sakė Kandaharo provincijos Damano rajono ūkininkas Abdullah Rahmatullah.

Tačiau šafrano auginimas - reta išimtis šiandieniame Afganistane. Daugelis jo gyventojų mieliau augina aguonas bei kanapes ir taip užsidirba pragyvenimui. JT ir Afganistano vyriausybės duomenys rodo, kad didžioji dauguma nelegalių žemės ūkio kultūrų užauginama devyniose nesaugiausiose provincijose šalies vakaruose ir pietuose. Daugiausia aguonų laukų - pietinėje Helmando provincijoje, kurioje patruliuoja Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kariai. Helmandas - tikras aguonų augintojų rojus. Jame užauginama beveik pusė visų Afganistano aguonų. Iš Helmando provincijos aguonos dažniausiai iškeliauja į Iraną ir per šią valstybę patenka į arabų šalis bei Vakarų Europą.

Pelnas talibams

Su aguonų augintojais bandė kovoti ir Afganistaną valdęs sekuliarus Talibano režimas. 2000 metų vasarą jis uždraudė auginti aguonas, tačiau 2011 metais prasidėjusi JAV ir jų sąjungininkų invazija viską apvertė aukštyn kojom. Pradėję pasipriešinimą prieš amerikiečius, Talibano sukilėliai privertė afganų ūkininkus auginti šiuos nelegalius augalus ir pasiūlė jiems apsaugą.

Afganistano pareigūnai teigia, kad talibai už "stogą" aguonų augintojams susižeria nemažai pinigų, už kuriuos perka ginklus ir rengia kovotojus kovai su "okupantais". Talibano sukilėliai taip pat ragina ūkininkus smurtauti. Oficialūs duomenys rodo, kad aguonų augintojai, gelbėdami šiuo nelegaliu narkotiniu augalu užsėtus laukus, nušovė 102 afganų karius, policijos pareigūnus ir civilius.

"Griebiamės smurto, nes aguonos - mūsų pragyvenimo šaltinis. Be jų mes mirtume iš bado", - sakė Nangarharo provincijos Šerzado rajono ūkininkas Haji Munibas. Jis pridūrė, kad valdžia ne kartą bandė sunaikinti jo aguonų lauką, tačiau su talibų pagalba ūkininkui pavyko jį apsaugoti.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"