TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Afganistane NATO pamiršo moteris

2012 05 24 6:05

Artėjant dienai, kai NATO pajėgos bus išvestos iš Afganistano, žmogaus teisių gynėjai ragina nepamiršti Afganistano moterų, kurios pasitraukus Vakarų kariams vėl atsidurs visiškoje talibų valdžioje.

Apie tai susijaudinęs kalba ir Jungtinių Tautų misijos Afganistane vadovas Janas Kubisas. Jis ragina NATO karius prieš atsisveikinant pasirūpinti tuo, kad Afganistano moterys išsaugotų teises, kurias gavo nuvertus Talibano režimą. Nors jų teisės užfiksuotos dabartinėje Afganistano Konstitucijoje, iš tiesų moterys negali jomis naudotis net praėjus 10 metų, kai valdžioje nebėra talibų. Kasdieniame gyvenime afganių dalią toliau lemia susiklosčiusios tradicijos ir religijos reikalavimai.

Už seksą - į kalėjimą

Beveik pusė tūkstančio Afganistano moterų atsidūrė kalėjimuose vien todėl, kad pabėgo iš mamų neapsikentusios prievartos arba už nesantuokinį seksą. Jos, išnaudojamos šeimoje, ne tik nesulaukia jokios pagalbos iš valstybės institucijų ar policijos, bet ir atsiduria už grotų. Į kalėjimą kišamos ir išprievartautos merginos, mat jei prieš afganę panaudojama prievarta, tai laikoma neištikimybe arba "moraliniu nusikaltimu".

Žmogaus teises ginančios organizacijos "Human Rights Watch" duomenimis, pusė visų įkalinimo įstaigose laikomų moterų pateko ten "už amoralų elgesį", nes prezidento Hamido Karzai vyriausybė patyrė visišką fiasko dėl savo įsipareigojimų ginti žmogaus teises. 

"Šokiruoja faktai, kad praėjus 10 metų, kai nuverstas Talibanas, moterys ir mergaitės įkalinamos už tai, jog pabėga iš namų dėl prievartos, naudojamos prieš jas, arba dėl to, kad yra verčiamos tekėti", - kalbėjo "Human Rights Watch" vykdomasis direktorius Kennethas Rothas.

Šios organizacijos paskelbtame raporte prašoma paleisti apie 400 moterų ir mergaičių, laikomų kalėjimuose arba jaunimo sulaikymo centruose.

"Kai kurios moterys nuteistos už nesantuokinį seksą, taip pat už tai, kad buvo išprievartautos arba priverstos tapti prostitutėmis. Teisėjai dažnai priima sprendimą remdamiesi tik aukos "prisipažinimu", nedalyvaujant advokatui.

Moteriai pakišama pasirašyti, kad ji davė "parodymus", kurių pati perskaityti negali, nes nemoka nei skaityti, nei rašyti. Už tai afganės nuteisiamos ilgus metus kalėti, kartais net daugiau kaip 10 metų", - teigiama dokumente. Raporte kritikuojamas ir Afganistano prezidento elgesys, jo nesugebėjimas pasipriešinti konservatyvioms valstybės jėgoms, o dažnai ir nenoras siekti kompromiso, negatyvus atsiliepimas apie moterų teises.

Žmogaus teisių gynėjai neturi jokių iliuzijų, kad padėtis pagerės, nes žino, kaip bus elgiamasi su moterimis išvedus NATO kariuomenę. O tai planuojama padaryti jau 2014 metais. Žmogaus teisių gynėjai bijo, kad bus grįžta į talibų valdymo laikus, todėl jie ragina NATO padaryti viską, kad būtų išsaugoti pagalbos afganėms projektai, parengti ir priimti Vakarų pastangomis.

H.Karzai paramos nėra ko tikėtis, nes jis savo tinklalapyje paskelbė, jog palaiko maždaug 150 konservatyvių islamistų, kurie moteris laiko "antrarūšėmis" būtybėmis ir reikalauja, kad jos griežtai laikytųsi nustatyto elgesio taisyklių. H.Karzai tokį savo žingsnį pavadino simboliniu suartėjimu su talibais, nes su jais neabejotinai turės sudaryti trumpesnį ar ilgesnį sandorį.

Vakarų pažadai 

Vakarams toks H.Karzai elgesys nėra naujas. Afganistano prezidentas, kad ir kaip gražiai kalbėtų tarptautinėse konferencijose ar žadėtų pataisyti įstatymus, iki šiol beveik nieko nepadarė. Tiesa, panašiai elgiasi ir Vakarai - jie nuolat siunčia Kabului diplomatines notas, bet niekaip nereaguoja, kai nesulaukia jokios reakcijos. 

O juk po invazijos į Afganistaną buvo skelbiama, kad vienas svarbiausių Vakarų uždavinių yra pagerinti šalies moterų padėtį. Tuomet dėl talibų vykdomos fanatiškos lyčių segregacijos jos neturėjo teisės mokytis, dirbti ir net gauti medicinos pagalbą. Moterims buvo draudžiama išeiti iš namų neužsidengus veido, taip pat nelydimoms tėvo, vyro ar sūnaus.

Nuvertus talibus pradėta steigti mokyklas mergaitėms, jos priimamos ir į klases kartu su berniukais. Šiuo metu moterys yra oficialiai sulygintos su vyrais, nustatyta, kad parlamente joms turi būti skirta ketvirtadalis vietų.

Afganių padėtis Kabule ir kituose dideliuose miestuose iš tiesų pagerėjo, tačiau kaime tebesilaikoma ne naujosios Konstitucijos, o senųjų tradicijų, kurios pastaruoju metu vis dažniau ima viršų ir miestuose. Pavasarį, siekdamas konservatyvių mulų paramos, prezidentas H.Karzai parėmė Ulemų (musulmonų teologų ir teisininkų) tarybos ediktą, skelbiantį, jog "vyras yra visuomenės tvarkos pamatas, o moteris vaidina tik antraeilį vaidmenį".

Ulemai reikalauja, kad jos nedirbtų ir nesimokytų kartu su vyrais, taip pat siekia, kad būtų sugrąžintas reikalavimas moterims gatvėje rodytis tik lydimoms vyrų. Be to, ediktas leidžia vyrams taikyti joms kūno bausmes už nepaklusnumą.

Nusikalstamos tradicijos

Afganistano įstatymai vis dar paremti tradicijų galia, todėl leidžiama bausti moteris, bandančias bėgti nuo vyrų diktato. Išprievartautos merginos baudžiamos taip pat kaip laisvo elgesio moterys, o kaimuose paauglės vis dar tekinamos už suaugusių vyrų. Kovo mėnesį "Human Rights Watch" pranešė, kad Afganistano kalėjimuose laikoma pusė tūkstančio moterų, nuteistų už papročių teisės pažeidimus.

Jungtinėje Karalystėje veikianti organizacija "Oxfam" šį pavasarį taip pat paskelbė specialų pranešimą, kuriame teigiama, jog ir dabar, nors praėjo 10 metų, kai buvo nuversti talibai, 90 proc. afganių patiria fizinę, psichinę ir seksualinę prievartą šeimose. 

Afganistane moterų teisių nėra linkę pripažinti net vyriausybės nariai. Vasarį kultūros ir informacijos ministras Sajedas Machdumas Rahinas liepė televizijoje dirbančioms žurnalistėms užsirišti skaras ir vengti į akis krentančio makiažo. Praėjusių metų pabaigoje Švietimo ministerija skundėsi, kad nepavyksta rasti sutarimo su talibus palaikančiais mulomis, todėl negali skirti moterų nei kaimo mokyklų direktorėmis, nei mokytojomis. Už tai talibai pažadėjo daugiau nedeginti mokyklų.

Tose vietose, kur tokio susitarimo nepasiekta, toliau puldinėjamos ir naikinamos mokyklos, žudomi mokytojai, terorizuojami tėvai, leidžiantys dukroms mokytis kartu su berniukais. Kabulo politologas Harunas Miras mano, jog toks atsainus Afganistano valdžios požiūris į moteris gali būti nulemtas talibų. "Jiems tai signalas, kad vyriausybė pasirengusi nusileisti už taikos sudarymą. Galiojanti Konstitucija gali būti pakeista", - prognozuoja politologas.

Žmogaus teisių gynėjai susirūpinę, nes apie Afganistano moterų teises nelinkusios kalbėti ir Jungtinės Valstijos, besirengiančios išvesti savo karius iš Afganistano. "Kai bandoma susitarti su talibais, moterų problemos nustumiamos į antrą planą. Tačiau dar labiau nerimauti verčia tai, jog Vakarai pasirengę paaukoti ne tik afganių teises, bet ir demokratines vertybes, kad tik priverstų talibus sėsti prie derybų stalo", - kalbėjo "Amnesty International" Amerikos padalinio atstovė Suzanne Nossel.

Afganistano parlamento narė Fauzia Kufi, pasirengusi dalyvauti 2014 metų prezidento rinkimuose, apkaltino Kabulo valdžią, kad Afganistano delegacijoje, kuri vyko į NATO viršūnių susitikimą Čikagoje, neatsirado vietos nė vienai moteriai. F.Kufi neslepia, jog kolegės parlamentarės jai tiesiai šviesiai sako, kad jei "svajoji patekti į prezidento rūmus, turi ištekėti už prezidento".

Reuters, "Der Spiegel", AP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"