TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Airija mėgina kapanotis pati

2010 11 17 0:00
Dublino gatvėje parduotuvių savininkai iškabino protesto plakatą, kuriame sakoma, kad didžiulės nuomos kainos žudo jų verslą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Airija iš paskutiniųjų kratosi Briuselio pagalbos, kad neprarastų ekonominio suverenumo. Briuselis spaudžia ją priimti, nes ant plauko ir vėl pakibo visos euro zonos stabilumas.

Euro zonos finansų ministrai Briuselyje vėl tarėsi dėl skolų krizės, kuri grasina 16 valstybių ekonominiam stabilumui. Jų dėmesio centre - silpniausios euro zonos narės ir klausimas, ar jos gali išsiversti be Europos Sąjungos (ES) paramos fondų. Pirmiausia kalbama apie Airiją, nors jos vyriausybė tikina, kad apsieis be ES pagalbos. Pastarosiomis dienomis ekspertai prabilo, kad Airijai gali prireikti iki 80 mlrd. eurų pagalbos.

Airijos finansų ministras Brianas Lenihanas pripažino, kad jo šalis aukščiausiu lygiu kontaktuoja su euro zonos vyriausybėmis ir ES, tačiau šalis neprašys pinigų iš euro zonos finansų stabilizavimo fondo. Jo teigimu, Airija turi pakankamai pinigų išgyventi bent iki 2011-ųjų vidurio.

Tačiau kai kurie ES pareigūnai įsitikinę, kad Airijai būtų geriau gauti paramos paketą dabar, negu leisti netikrumui tęstis. Briuselis bijo, kad Dublinui delsiant nepasikartotų Graikijos krizė, kuri šiemet supurtė visą euro zoną. Kita vertus, Europos Komisija neigia daranti Airijai spaudimą priimti pagalbą.

Skandina bankai

Gali būti, kad Airija galiausiai paprašys pagalbos, bet tik vien bankų sektoriui. Tai leistų vyriausybei išlaikyti ekonomikos kontrolę ir išvengti pasiteisinimų, kad šalį teko išpirkti. Visa bėda ta, kad 750 mlrd. eurų Europos finansinio stabilumo fondo negalima naudoti skolinant tiesiogiai bankams. Fondas skolina tik vyriausybėms, paskui jos gali panaudoti pinigus pagal taisykles, panašias į tas, kurios buvo pritaikytos Graikijai.

Tačiau Airija nusiteikusi laikytis iš paskutiniųjų. "Ši šalis iškovojo savo suverenumą labai sunkiai ir ši vyriausybė neketina niekam jo atiduoti", - pareiškė prekybos ir verslo ministras Battas O'Keefe'as. Priėmusi tokią pagalbą šalis nebekontroliuotų savo ekonomikos politikos trejus ar penkerius metus. Savo ruožtu ekspertai ir vėl kartoja: tikrovė tokia, kad Airija yra didžiausio nestabilumo euro zonoje šaltinis.

Drakoniškos priemonės

Po 2008 metų nekilnojamojo turto rinka Airijoje žlugo. Iki tol bankai beatodairiškai skolino turto plėtotojams. Dabar namų vertė krito 50-60 proc., o blogos paskolos pastūmėjo didžiausius šalies bankus bedugnės link. Airija pažadėjo ES, kad sumažins biudžeto deficitą nuo 12 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 3 proc. 2014 metais, kaip to reikalauja euro zonos taisyklės. Dabartinis deficitas neturi precedento - 32 proc. BVP, jei įskaičiuojamos ir blogos paskolos Airijos bankininkystės sistemoje. Tai - rekordas pokario Europos istorijoje. Tokia padėtis verčia Airijos vyriausybę vėl imtis drakoniškų priemonių. Gruodžio 7 dieną bus pristatytas biudžetas, kuris numato apkarpyti išlaidas arba pakelti mokesčius. Kitais metais reikia sutaupyti 6 mlrd. eurų, kad biudžeto deficitas sumažėtų iki 9,5-9,75 proc., o iš viso reikia sutaupyti 15 mlrd. eurų. Investuotojai būgštauja, kad biudžeto mažinimas dar labiau pagilins baisiausią recesiją.

Silpniausios grandys

Šiuo metu atsinaujino būgštavimai ir dėl Graikijos ekonomikos. Šiai šaliai gelbėti ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skyrė 110 mlrd. eurų. Europos ir TVF atstovai šią savaitę lankosi Atėnuose ir sprendžia, ar pervesti Graikijai naują pinigų porciją. Naujausi skaičiai rodo, kad Graikijos biudžeto deficitas ir skola pernai buvo dar didesni, nei skelbta.

Ir daugiau prasiskolinusių ES šalių priverstos mažinti išlaidas, o silpniausios iš jų, be Airijos ir Graikijos, yra Portugalija, Ispanija, iš dalies Italija. Portugalijos finansų ministras Fernando Teixeira dos Santosas prasitarė, kad kyla didžiulis pavojus, jog ir jo šaliai teks prašyti užsienio finansinės pagalbos. Pasak jo, tas pavojus toks didelis todėl, kad tai nėra vienos valstybės problema, o visų trijų: Graikijos, Portugalijos ir Airijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"