TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Aistros dėl branduolinių reaktorių

2011 11 17 9:06

Belgijoje pagaliau suformavus vyriausybinę koaliciją, vėl sugrįžta prie diskusijų, galbūt šaliai vertėtų atsisakyti branduolinės energetikos. Naujoji koalicija nutarė, kad jau 2015 metais turi būti sustabdyti visi seni branduoliniai reaktoriai.

Toks sprendimas Belgijoje sukėlė daug ginčų, nes anksčiau kalbėta, kad šių reaktorių veiklą reikėtų pratęsti iki 2025 metų. Valstybei priklausanti energetikos bendrovė "Electrabel" teigia, kad  sustabdyti senus reaktorius 2015 metais visiškai nerealu. Tačiau  2003-aisiais vyriausybė nutarė, kad dvi Belgijoje esančios atominės elektrinės turi būti palengva stabdomos ir tai bus pradėta daryti 2015 metais, pirmiausia išjungiant tris seniausius reaktorius. Kiti keturi reaktoriai yra nauji ir gali gaminti elektros energiją iki 2025-ųjų.

2009 metais Belgijos vyriausybė, kuriai tuo metu vadovavo dabartinis Europos prezidentas Hermanas van Rompuy sutiko, kad būtų pratęstas senųjų reaktorių darbas iki 2025-ųjų mainais už tai, kad juos eksploatuojanti bendrovė mokės papildomą mokestį. Tuomet aiškinta, kad reaktorių išjungimas 2015 metais valstybei kainuotų pernelyg brangiai. 

Tačiau dalis į naująją vyriausybę įeinančių partijų (prancūzakalbiai ir flamandakalbiai socialistai, kadetai bei liberalai) nutarė nesilaikyti anksčiau priimto nutarimo ir pradėti išjungti reaktorius nuo 2015 metų. Jie teigia, kad tokį sprendimą lemia daugybė sąlygų, be to, jau išanalizuota, kokios bus branduolinių reaktorių išjungimo pasekmės ir kokios bus tokio jėgainių uždarymo sąnaudos. Naujoji Belgijos valdžia įsipareigojo per 6 mėnesius nuo šio nutarimo priėmimo dienos parengti uždarymo darbų planą, kuriame turi būti numatyta, ir iš kur bus imama elektros energija, kurios nebegamins išjungti senieji reaktoriai.

Belgijos žiniasklaida nelabai entuziastingai sutiko pranešimą apie senųjų reaktorių sustabdymą. Prancūzų kalba leidžiamas dienraštis "Le Soir" teigia, kad "norint pereiti prie žaliosios energetikos reikia labai daug investuoti". Remdamasis Valstybinės dujų ir elektros komisijos atliktu tyrimu, laikraštis primena, kad atominėse jėgainėse pagaminama 50-60 proc. Belgijoje sunaudojamos elektros energijos. Todėl jei 2015 metais laikantis dabartinio scenarijaus trys seniausi reaktoriai bus išjungti, šalis keliems šimtams valandų panirs į tamsą, nes Belgijoje jau šiuo metu pagaminama mažiau elektros energijos, nei jos reikia šaliai. Be to, jau dabar Belgijos gyventojai moka už elektrą labai brangiai, todėl šio sumanymo autoriai raginami pamąstyti, kokią kainą už reaktorių sustabdymą turės sumokėti visuomenė.

"Le Soir" primena, kad Belgijos atominėse elektrinėse dirba apie 2 tūkst. žmonių, dar tiek pat dirba įmonėse, vienaip ar kitaip susijusiose su branduoline energetika, tarp jų ir valstybinėje bendrovėje "Electrabel". Šalies pietuose esančiame Tianžo mieste pastatyta jėgainė, kurioje yra vienas iš trijų seniausių reaktorių, duoda darbo 950 žmonių ir dar 300 dirba su ja susijusiose įmonėse. Uždarius reaktorių nuostolių patirtų ir Tianžo savivaldybė, nes iš jos 45 mln. eurų biudžeto, 12 mln. sudaro elektrinės sumokėti mokesčiai. Be to, jėgainė dar sumoka 3,7 mln. eurų per metus už padarytą ekologinę žalą. Todėl savivaldybė jau pradėjo derybas dėl kompensacijos, jei vis dėlto bus nutarta elektrinę uždaryti. Tokį pat pageidavimą pareiškė dar 16 gretimų savivaldybių, kurios per metus gauna iš vyriausybės 851 tūkst. eurų vien dėl atominės jėgainės kaimynystės.

Belgija - antroji po Vokietijos - Europos valstybė, kuri pranešė, kad ketina atsisakyti branduolinės energetikos. Tačiau Vokietijoje elektrinių uždarymo procesas truks ilgai ir tam bus skirta daug investicijų. Be to, Belgijoje uždarius branduolines jėgaines valstybė turės nutiesti naujas aukštos įtampos linijas, kad jomis būtų galima perduoti vėjo jėgainių pagamintą elektrą iš šalies šiaurės į pietus, o tokio tipo darbai paprastai sulaukia didelio gyventojų pasipriešinimo, be to, būna sunku gauti leidimus statyboms.

"Le Soir", PAP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"