TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Aistros dėl mirties bausmės

2010 08 28 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Šveicarijoje jau buvo ketinta pradėta rinkti parašus dėl mirties bausmės sugrąžinimo, tačiau šią akciją sustabdė politikai.

Šveicarijoje mirties bausmė buvo panaikinta 1942 metais. Paskutiniam nuteistajam egzekucija įvykdyta 1944-aisiais. Tačiau praėjus daugiau nei 60 metų šioje Alpių šalyje vis garsiau skamba balsai, kad šią bausmės priemonę reikėtų sugrąžinti. Šveicarijos vykdomoji valdžia jau buvo davusi leidimą rinkti parašus, kad būtų surengtas referendumas, per kurį šalies gyventojai ir turėjo nuspręsti, ar pradėti taikyti mirties bausmę, ar ne.

Antradienį šalies spaudoje pasirodė pranešimų, kad vyriausybės kanceliarija leidžia rinkti parašus tam, kad būtų surengtas referendumas. Gyventojai turėjo nuspręsti, ar mirties bausmė turi būti taikoma asmenims, kurie "seksualiai išnaudoja, prievartauja ir žudo vaikus".

Iniciatyviniam komitetui buvo duota pakankamai laiko - iki 2012 metų vasario 24 dienos jo nariai turėjo surinkti 100 tūkst. gyventojų parašų. Tačiau jau kitą dieną vyriausybėje dirbantis teisininkas Andre Simonazzi priminė, kad dar reikia išsiaiškinti, ar mirties bausmės grąžinimas suderinamas su Šveicarijos Konstitucija ir tarptautiniais šalies įsipareigojimais. Kitas politikas Dickas Marty taip pat pareiškė, kad naujojo įstatymo projektas privalo būti gerai išstudijuotas prieš tai, kol dėl jo priėmimo bus imti rinkti parašai referendumui.

Sužinojusios, kad Vyriausybės kanceliarija leido rinkti parašus, kone visos politinės partijos garsiai pareiškė atsisakančios pritarti tokiam referendumui, žiniasklaidoje kilo tikra audra, prieštarauti ėmė ir teisininkai. Parlamento grupė, ginanti piliečių teises, "kategoriškai" atmetė net tokią mintį. Tik dešinės pakraipos Liaudies partija pasakė, kad tokią mintį reikėtų apsvarstyti.

Jau kitą dieną Ciūriche sukurto Iniciatyvinio komiteto už mirties bausmės grąžinimą, į kurį eina 7 nariai, atstovas Marcelis Grafas ėmė apgailestauti, kad tokia "teisinga ir logiška" iniciatyva pristabdoma. M.Grafas ir jo bandraminčiai tebėra įsitikinę, kad ši iš apačios kilusi kontraversiška iniciatyva buvo vienintelė priemonė pasiekti, kad žiaurių nusikaltimų padarę asmenys sulauktų atpildo ir būtų įvykdytas teisingumas.

"Mūsų svarbiausias tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į neteisybę. Politikai privalo taip pertvarkyti teisinę sistemą, kad ji būtų aukų pusėje", - tokį pareiškimą M.Grafas padarė komiteto vardu, nes jo nariai tebėra įsitikinę, kad Šveicarijos teisingumo sistema šiuo metu labiau rūpinasi nusikaltėliais nei aukomis.

M.Grafas neslepia, kad visi septyni komiteto nariai vienaip ar kitaip yra susiję su nusikaltimų aukomis, ir teigia, jog ir toliau ketina kovoti už aukų teises. Tačiau Šveicarijos valdžia, išsigandusi gyventojų per referendumą priimto sprendimo nepritarti minaretų statybai šalyje, bijo, kad dabar piliečiai nepritartų ir mirties bausmei. Vyriausybės kanceliarijos atstovas pareiškė, kad šiai iniciatyvai reikia leisti "ramiai susigulėti", o tai reiškia, kad per parašams rinkti skirtus 18 mėnesių nieko nebus daroma, o paskui bus pareikšta, kad tam skirtas laikas išseko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"