TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Aistros dėl pilietinio karo

2007 10 31 0:00
Generolas F.Franco stebi kovos veiksmus per pilietinį karą. Iki šiol ši asmenybė laiko padalijusi ispanus į dvi stovyklas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ispanijos parlamentas ketina priimti prieštaringai vertinamą įstatymą, kuriuo pirmą kartą oficialiai būtų pripažintos 1936-1939 metų pilietinio karo ir vėlesnės dešiniųjų karinės diktatūros aukos.

Priimtas Istorinės atminties įstatymas turėtų paskelbti, kad supaprastintų teismo procesų, kuriuos generolo Francisco Franco režimas rengdavo įtariamiems oponentams, verdiktai buvo neteisėti. Juo taip pat būtų uždrausti politiniai mitingai diktatoriaus garbei prie jo mauzoliejaus netoli Madrido. Be to, viešuose pastatuose ar ant jų nebegalėtų būti to režimo simbolių, tokių kaip statulos ir paminklinės lentos. Bažnyčios ir kitos privačios institucijos, kurios nepašalins paminklinių lentų, skirtų F.Franco ir jo oponentų respublikonų aukoms, gali netekti valstybės paramos.

Po kelis mėnesius trukusių ginčų, Ispaniją valdantys premjero Jose Luiso Rodriguezo Zapatero vadovaujami socialistai su keliomis mažesnėmis partijomis susitarė dėl šio įstatymo, tad tuo, kad jis bus priimtas, beveik neabejojama. Šiam įstatymui nepritaria tik pagrindinė opozicinė Liaudies partija, kurios šaknys iš dalies yra frankistinės. "J.L.R.Zapatero sukėlė susiskaldymą bei konfrontaciją, ir vėl drasko praeities žaizdas", - šį mėnesį sakė partijos generalinis sekretorius Angelis Acebesas. Premjeras, kurio seneliui per karą F.Franco pajėgos įvykdė mirties bausmę, teigia, kad šiuo įstatymu bandoma suteikti ramybę žmonėms, kurie jos neturėjo.

Istorikų duomenimis, Ispanijoje per pilietinį karą žuvo beveik pusė milijono žmonių iš abiejų kovojusių pusių. Karą išprovokavo F.Franco sukilimas prieš demokratiškai išrinktą kairiosios pakraipos respublikonų vyriausybę. Generolui F.Franco laimėjus jo vadovaujami nacionalistai mirties bausme nubaudė 50 tūkst. respublikonų, o dar dešimtys tūkstančių buvo įkišti į kalėjimus. Kai 1975 metais F.Franco mirė, Ispanija paskelbė amnestiją politinimas kaliniams, o visos politinės partijos tyliai sutiko nebedraskyti karo ir režimo paliktų žaizdų, kad būtų paprasčiau pereiti prie demokratijos.

Ispanija praktiškai liko pasidalijusi į dvi stovyklas. Kai pastaraisiais metais į draugijas susibūrę žmonės ėmė siekti atkasti nušautų ir palaidotų bevardžiuose bendruose kapuose aukų palaikus, šis "pacto de olvido" ("užmaršties paktas") pradėjo braškėti.

2008 metų kovą Iapanijoje vyks visuotiniai rinkimai. Apklausos rodo, kad ispanams vis dar nesmagu iš naujo svarstyti savo skausmingą praeitį. Neseniai radijo "Cadena Ser" užsakymu atlikta apklausa rodo, kad beveik pusė (48 proc.) ispanų remia siūlomą įstatymą, o 28 proc. jam nepritaria. Beveik 40 proc. apklaustųjų mano, kad šis įstatymas sėja nesantaiką. Kitaip galvoja dauguma pilietinio karo ir diktatūros aukų giminaičių. Jie įsitikinę, kad planuojamas priimti įstatymas turi F.Franco supaprastintų teismų sprendimus pripažinti niekiniais, o ne tik neteisėtais. Alyvos į ugnį įpylė ir praėjusią savaitę Vatikano priimtas nutarimas beatifikuoti 498 pilietinio karo aukas, žuvusias už tikėjimą. Ispanų nuomone, toks vienos pusės aukų išaukštinimas tik dar labiau sukiršins žmones.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"