TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Akys krypsta į skalūno dujas

2010 05 20 0:00
Skalūno dujos tapo svarbiausiu šio amžiaus energetiniu atradimu.
LŽ archyvo nuotrauka

Jungtines Valstijas apėmusi skalūno dujų karštligė pamažu atkeliauja ir į Europą. Amerikiečių bendrovės domisi galimybe Senajame žemyne pradėti tokių dujų gavybą.

Skalūno dujos - tai gamtinės dujos, kurios kaupiasi natūraliai turtingose uolienose tarp skalūninių nuosėdų ir smiltainių sluoksnių.

Prognozuojama, kad per 20 metų gamtinių dujų poreikis pasaulyje turėtų padidėti. Vien Europai teks jų importą padvigubinti iki maždaug 476 mlrd. kubinių metrų. Vokietijos GFZ institutas apskaičiavo, kad Europoje glūdi apie 14,4 trln. kubinių metrų skalūno dujų, arba 5 proc. visų skalūno dujų pasaulyje.

Pajutusios galimą sėkmę viena po kitos į Europą pradeda žvilgčioti amerikiečių energetikos bendrovės. Savo pasiūlymus jos yra pateikusios Lenkijai, Vokietijai, Vengrijai, Rumunijai ir Turkijai. Svarbiausiu tokių korporacijų kaip "Exxon Mobil", "ConocoPhillips" ir "Chevron" taikiniu tapo Lenkija, kurios vyriausybė priėmė sprendimą į šalį kviestis užsienio bendroves žvalgyti skalūno, o vėliau ir išgauti dujų.

Didins energetinį saugumą

Amerikiečius labiausiai domina pramoniniai Liublino ir Palenkės baseinai Pietryčių Lenkijoje. Ekspertai sutinka, kad Europoje padidėjęs dėmesys skalūno dujoms - politiškai motyvuotas. Mat dalis žemyno valstybių yra priklausomos nuo energetinių išteklių, importuojamų iš Rusijos. Ta pati Lenkija pusę jai reikalingų dujų perka iš Rusijos. Tad skalūno dujos taptų puikia alternatyva ir sumažintų žemyno priklausomybę nuo vienos valstybės. "Skalūnas gali padidinti regiono energetinį saugumą. Tai ne tik priklausomybės nuo Rusijos klausimas, tai ir apskritai energetinio saugumo klausimas", - sakė Lenkijoje lankęsis Richardas Morningstaras, specialusis JAV pasiuntinys Eurazijos energetikai.

Nepaisydama didelių išlaidų, Donaldo Tusko vyriausybė nusprendė pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą ir pakvietė JAV bendroves gręžti skalūną. Be to, Lenkija norėtų savo vamzdynus sujungti su Vakarų Europos, ypač Vokietijos, ir Vidurio Europos vamzdynais.

Lenkijos aplinkos apsaugos ministerija kol kas neturi tikslių duomenų, kokio dydžio yra šalies skalūno dujų telkiniai ir kiek gali kainuoti jų eksploatavimas. Koncesijas gavusios kompanijos taip pat neskuba girtis. "Exxon Mobil" gavo 5 atskirus leidimus tirti skalūno klodus: tris - Liublino baseine ir du - Palenkės. "Chevron" gavo leidimus tirti maždaug 405 tūkst. hektarų plotą Liublino regione.

Dar tik žvalgosi

Kokia bus Europos skalūno dujų telkinių gręžimo kaina - paaiškės tik po kelerių metų. "Kol kas per sudėtinga tai sužinoti. Viskas dar tik tebežvalgoma. Bet aiškesnę viziją turėsime po 3-5 metų", - sakė Andy Bristonas, korporacijos "Halliburton" valdytojas žemyninei Europai.

Išgauti skalūno dujas kur kas sudėtingiau nei tradicinius gamtinių dujų klodus. Kartu tai ir daug brangiau. Skalūninių dujų telkiniai yra labiau išsisklaidę, tad norint išgauti tą patį dujų kiekį, kaip ir tradiciniu būdu, reikia gręžti didesnį plotą.

Dėl skalūno dujų eksploatavimo sunerimę ir aplinkosaugininkai. Mat gręžiant skalūną į paviršių iškyla didžiulis kiekis sūraus vandens. Jis turi būti išpumpuotas, kad neužterštų vietinio geriamo vandens.

Be to, skalūno dujų pramonė Europoje - dar labai jauna, joje dominuoja labiau pažengusios JAV bendrovės. "Mes kalbame apie tokią situaciją, kai bet kuri kompanija, norinti žvalgytis ar gręžti, turi pasikliauti JAV patirtimi, ar tai būtų įranga, darbo jėga, ar žinios. Tai gali būti labai labai brangu. Kol kas mums tai - pradinė stadija. Manau, kad skalūno dujų įtaka dar nebus regima 5-7 metus", - sakė Ianas Cronshaw, Tarptautinės energetikos agentūros Paryžiuje energetinio diversifikavimo vadovas.

JAV - skalūno dujų pirmūnė

Jungtinėse Valstijose skalūno dujos jau kelerius metus yra svarbi energetinės politikos dalis. Prieš keletą metų šalyje atrasti didžiuliai skalūno klodai, tad dabar tokios dujos sudaro beveik penktadalį visų JAV gamtinių dujų atsargų. Vos prieš dešimtmetį jų gavyba ir naudojimas siekė vos 1 proc. visų dujų.

Skalūno dujos laikomos vienu daugiausia žadančių energetinių išteklių visame pasaulyje, tad investuotojai pinigų negaili. Praėjusį lapkritį Norvegijos valstybinė naftos kompanija "Statoil" sutiko sumokėti 3,4 mlrd. dolerių už 32,5 proc. "Chesapeake Energy", antros pagal dydį JAV dujų gamintojos, akcijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"