TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Algimanto Čekuolio kronikos. Afrika, mūsų kaimyne (I)

2012 04 15 12:41

Mes apie Afriką pamąstome retai, nebent žiemą kaip apie šiltą ir saulėtą vietą prisiglausti. Bet ir tuomet tenkinamės Egipto arba Tuniso, kurie jau tapo tarsi Europos prieangiu, kurortais.

Juodoji Afrika, ta, kuri prasideda į pietus nuo Sacharos dykumos, mūsų sąmonėje įsitvirtinusi kaip amžinos nelaimės zona, nelabai naudinga ir nejauki prisiliesti. Afrikos simboliu mums tarsi tapo verkiantis vaikiukas nuo bado išpūstu pilvu ir musėmis aplipusiomis akimis bei burna.  

Buvo laikas, kai Afrikoje vienu metu vyko 23 karai, ir niekas, net patys kovotojai negalėdavo žmoniškai paaiškinti, dėl ko jie kariauja. Kartais mūšiai būdavo trišaliai - pliekdavosi krikščionys, musulmonai ir kalašnikovais ginkluoti stabų garbintojai nuogais pilvais. Afrikoje vyko ir holokausto tipo skerdynės. Dešimtmečiai berniukai, ne didesni už šautuvą, buvo prikemšami narkotikų ir varomi žudyti civilių. AIDS taip pat turi tvirtą gūžtą Afrikoje. Yra vietų, kur šia baisia liga serga 40 proc. gyventojų. Bet gyvenimas ir Afrikoje šuoliuoja į priekį. Šis žemynas stoja į gretą su kitais, ir jeigu mes to nepastebėsime, pražiopsosime istorinio posūkio momentą.

Karų jau liko tik trys, tiksliau, 2,5, ir tie vos rusena. Genocido aukos ir budeliai susitaikė, nebeliko nuolatinių bado zonų. Kai kur maisto trūksta, bet nuo bado afrikiečiai jau miršta retai. Afrikoje ėmė skambėti kitokios gaidos. Nigerija paskelbė, kad ruošiasi pasiųsti savo žmogų į Mėnulį, tiesa, tik po 15 metų. Buvusi Portugalijos kolonija Angola, kurią 10 metų draskė pilietinis karas, siūlo Portugalijai, dabar atsidūrusiai ant bankroto slenksčio, paskolinti pinigų. Duos tiek, kiek reikės, nes Angola pertekusi naftos. Jauni portugalai, anksčiau uždarbiauti važiavę į Prancūziją, Angliją ar Vokietiją, dabar pasuko į Angolą. Iš 10 greičiausiai augančių pasaulio šalių - šešios Juodajame žemyne. Afrikos bendrasis vidaus produktas net šiais krizės metais išaugs 6 proc., kaip ir praėjusiais.

Žemės turtai, telefonai ir internetas

Pasaulio banko ekspertai teigia, kad Afrikos ekonomika stojo ant tokio pat tramplyno kaip Kinija prieš 30, o Indija prieš 20 metų.

Afrikoje diktatūrų lieka vis mažiau. Net ir Kongo Demokratinėje Respublikoje įvyko gan ramūs rinkimai. Žinoma, yra tokių siaubingų vietų kaip Zimbabvė, bet kitur dygsta dangoraižiai ir milžiniški prekybos centrai. Svarbiausia turtėjimo priežastis - žemės turtai.  Afrika turi 10 proc. pasaulio naftos, 80 proc. chromo, platinos ir urano, 50 proc. aukso, 30 proc. deimantų ir 80 proc. koltano, būtino elektronikos pramonei. Tačiau iškasenos - tik trečdalis pajamų. Jų   duoda ir statybos, turizmas, žemės ūkis, paslaugos. Sekdamos Europos pavyzdžiu Afrikos valstybės sumažino arba visiškai panaikino tarpusavio barjerus, sukūrė neblogai veikiančią Rytų Afrikos valstybių sąjungą ir kiek silpnesnę Vakarų Afrikos bendriją.  Ruandoje, Mauricijuje ir Botsvanoje pradėti verslą lengviau nei Čekijoje, Lenkijoje ar Lietuvoje, o mokesčiai - mažesni. Todėl ir investicijų šis žemynas gauna dešimt kartų daugiau. Sparčiai auga vidurinė klasė - jai priskiriama 60 mln. žmonių, t. y. tie, kurie per mėnesį uždirba 1700 litų, iš kurių pusę išleidžia maistui.

Tai didelis šuolis į priekį. Jau dabar tokių vidutiniokų Afrikoje daugiau nei Indijoje. Padaugėjo ir milijardierių - prieš dvejus metus jų buvo 11, dabar 14.

Tačiau pagrindinis augimo variklis - demografija. Afrikoje gimsta daug vaikų, todėl dabar joje gyvena 1 mlrd. žmonių, po 40 metų bus 2 milijardai. Be to, Afrikos gyventojai - patys jauniausi. Žemyne  gausu universitetų, o ir į užsienį daug jaunimo išvažiuoja studijuoti. Todėl didžiosios pasaulio kompanijos žvelgia į Afriką ne tik kaip į pigios darbo jėgos aruodą, bet ir kaip rinką savo prekėms - geriems drabužiams, kompiuteriams, mobiliesiems telefonams.

Beje, apie telefonus. 2000 metais jais naudojosi tik 11 mln. afrikiečių. Dabar - jau 600 mln. ir jų vis daugėja. Mobilusis ryšys labiausiai pakeitė Afrikos veidą, nes žemyne beveik nebuvo laidinių telefonų. Neturėdami telefonų dėl blogų kelių žmonės sugaišdavo begalę laiko paprasčiausiems reikalams sutvarkyti. Užtat dabar kone kiekvienas Kamerūno džiunglių pigmėjus ant kaklo mobilųjį pasikabinęs.

Atsirado net naujas medžioklės būdas. Medžiotojas vejasi antilopę, kol gali, o paskui mobiliuoju praneša draugui, kur link ji nubėgo. Jei reikia, dar ir trečias asmuo taip įsitrauks į medžioklę. Kaip  pritaikyti medžioklei internetą, afrikiečiai dar nesugalvojo. Bet 2000 metais juo naudojosi 3 mln. afrikiečių, o dabar jau - 100 milijonų.

Kinų investicijos

2005-2010 metais Kinija 14 proc. visų savo investicijų skyrė Afrikos daliai į pietus nuo Sacharos. Dabar jie ten gamina viską -  avalynę, drabužius, radijo imtuvus, telefonus, elektroniką. Dėl to šios prekės smarkiai atpigo ir tapo afrikiečiams įperkamos. Tačiau iš tiesų Kiniją labiau domina Afrikos žaliavos. Už leidimą jas išgauti kinai tiesia kelius ir tiltus, stato gamyklas, mokyklas, ligonines. Tačiau vis garsiau skamba kaltinimai, kad kinai grobia Afrikos turtus, kad naudojamos technologijos netausoja gamtos. O ir darbininkus kinai vežasi iš tėvynės, nes nelabai mėgsta vietinius gyventojus. Per praėjusį dešimtmetį į Afriką atvyko daugiau kinų nei europiečių per 400 metų. Tai gali tapti rimta problema, kaip Indonezijoje ar Malaizijoje.

Bet Afrikoje pakilo darbo našumas, o maliarija ir AIDS ėmė trauktis. Maliarija buvo suvaldyta atpiginus tinkliukus nuo moskitų gultui, jie buvo dalyti ir nemokamai. AIDS įveikti sunkiau. Užsienio investuotojai skųsdavosi, kad per brangu parengti kvalifikuotus darbuotojus, jei jie nuo AIDS miršta vos 30-40 metų. Vis dėlto sanitarinis švietimas, vaistai, profilaktikos priemonės smarkiai apribojo šios baisios ligos plitimą.

Tačiau sakyti, kad Afrikos liūtai vejasi Azijos tigrus, negalima. Vyriausybės dažnai nerangios, linkusios kištis, kur nereikia, korupcija sumažėjo tik šiek tiek, o švietimo lygis vis dar  žemas. Šioje srityje Afrika smarkiai atsilieka nuo Azijos. Ji neturi  nė vieno tikrai gero universiteto. Verslininkai skundžiasi kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. O tai, kad yra daug vidurinį išsilavinimą turinčio jaunimo, vertinama nevienareikšmiškai - gerais laikais, kai ekonomika kunkuliuoja, tai puikus darbo jėgos rezervas ir aktyvūs pirkėjai. Bet ekonomikai smukus jauni žmonės gali sukilti, kaip padarė arabai.

Kol kas Afrikai ir savų grūdų neužtenka, reikia juos importuoti, nors 60 proc. pasėliams tinkančios žemės pasaulyje yra būtent Afrikoje. Dėl to, kad ji nedirbama, neteisinga kaltinti vien gyventojus - dažnos sausros, trūksta pinigų trąšoms ir drėkinimui, blogais keliais iki supirkimo centrų sunku nugabenti derlių, o sandėlių trūksta, todėl pusė grūdų supūva.

Auganti ekonomika, bendras pasitvarkymas, energingas jaunimas - tai viena medalio pusė. Bet yra ir kita - raganų ir raganių Afrika, prietarų ir burtų žemynas. Bet apie tai - po savaitės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"