TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Algimanto Čekuolio kronikos. Afrika, mūsų kaimyne (II)

2012 04 21 6:05

Nabolis - tai nedidelis kaimas šiaurinėje Ganos dalyje. Jame nėra net gatvelės, nėra parduotuvių, todėl vadinti "kaimu" net ir Afrikos sąlygomis nelabai tikslu. Tačiau nors vietovė ir labai menkutė, ją žino visi Ganos, nemažos valstybės, žmonės.

Žino todėl, kad Nabolyje įkurta viena iš šešių Ganos stovyklų, kurioje gyvena (koks ten gyvenimas, skursta) 10 tūkst. apkaltintų raganavimu ir išvarytų iš savo namų žmonių. Šioje šalyje apkaltintieji burtais bei raganavimu išvaromi be jokio teismo, net be religinio teismo, ir neišklausius jokių jų pasiaiškinimų. Išrauti iš gimtųjų vietų pasmerktieji minta tik labdaringų organizacijų pristatomu maistu. 

Nabolio apylinkėse yra ir kitų kaimų, bet jų gyventojai ištremtųjų nelanko ir nenori su jais turėti jokių ryšių, nes bijo pakliūti į žiaurių raganų pinkles. Juk visi žino, kad užtenka joms tik pažiūrėti - ir žmogus krinta negyvas. Arba tampa nevaisingas, arba suserga drugiu.

Todėl burtininkų ne tik šalinamasi, bet nuo jų sprunkama kuo toliau, nes jie labai gudrūs. Gali pasiversti paukščiais, tuomet skraidys virš kaimo arba miesto, o paskui nutūps ant stogo to namo, kurio gyventojams norės pakenkti. Jei kas nors tokį paukštį pagauna, jis atvirsta žmogumi ir išpažįsta savo nuodėmes.

Raganiais padaro šeima

Klaidinga būtų manyti, kad raganų kaimai - tai koncentracijos stovyklos. Jas sukuria patys burtininkai, tikintys kerėjimo galia. Minėtą kaimą valdo vyriausias burtininkas, šamanas. Jo valdoma žemė laikoma išvalyta, švaria, nes joje neveikia raganių galios. Moterys ten ateina slėptis nuo persekiotojų ir kiekviena tam šamanui, vardu Nwini Binambie, sumoka sumą, prilygstančią 100 litų.

Neretai raganavimu, ypač moterį, apkaltina jos pačios šeima. Radau spaudoje aprašytą atvejį. Jaunos moters Bleg pusbrolis netyčia įsidūrė pirštą. Į žaizdelę pakliuvo nešvarumų ir pirštas supūliavo. Kitą dieną prie Bleg bakūžės atėjo berniuko tėvas ir ėmė šaukti visa gerkle: "Ragana! Ragana!"

Atbėgęs berniuko brolis puolė moterį kumščiais, prie jo prisidėjo kiti kaimo gyventojai. Paskui buvo pakviestas šamanas, kuris atliko įprastą ritualą: virš kaimo dievuko statulos vištai perpjovė gerklę ir metė ją į orą. Jeigu besibaigianti višta nukrenta nugara, vadinasi, įtariamoji nekalta.

Jeigu pilvu į žemę - kalta. Višta nukrito pilvu. Niekam neliko abejonių, kad Bleg susargdino berniuką. Moteris leidosi į kojas, nes žinojo, kad ją tuoj užmuš. Taip ji atsidūrė pabėgėlių kaimelyje. Jo šamanas Binamba vėl atliko tyrimą su papjauta višta, davė atvykėlei išgerti vištos kraujo nuoviro su kažkokiom žolelėm ir slaptais priedais, kad Bleg prarastų raganiškas savybes.

Binamba tikina, kad jis tikrai turi burtininko galių, kurias paveldėjo iš savo senelio. Dvasios jam neva prisakiusios gyventi raganų stovykloje ir rūpintis jų gerove. Tai sunku. Kaime nėra elektros, išvietės, net šulinio. Vandens į upelį, esantį už keliolikos kilometrų, reikia eiti pėsčiomis. Visi taip ir daro, net senučiukės.

Šiaudais dengtas pašiūres moterys pasistato pačios. Kiekviena jų verčiasi kaip išmano: augina vištas, renka ir parduoda žabus, įsidarbina netoliese esančioje fermoje, kur atlyginimą gauna kukurūzais, tapioka. Vasarą ten nepaprastai karšta - kai temperatūra pasiekia 48 laipsnius, silpnesnis žmogus nė pasijudinti negali. Mokyklos kaime nėra, o ir naudos iš jos būtų nedaug, nes raganų ir raganių vaikai - taip pat atstumtieji.

Ir Afrikoje netrūksta pavydo

Kaltinimai raganavimu kyla ne vien dėl prietarų. Kartais taip suvedamos sąskaitos, dažniausiai iš pavydo. Kai vienai moteriškei, pardavinėjančiai prie kelio keptas saldžiąsias bulvytes, ėmė gerai sektis, pavydi kaimynė paleido gandą, kad jai sekasi dėl burtų. Apšmeižtajai teko bėgti, o kaimynė paveržė ir jos vyrą, ir užėmė vietą prie kelio bulvytėms pardavinėti. Tik jai nesisekė. Nemokėjo iškepti skanių bulvių. 

Pasitaiko ir labai tragiškų atvejų. Viena moteriškė kažką pigiai nupirko ir pardavė brangiau. Paskui surado vietą, kur daug žabų ir ėmė juos pardavinėti. Bet vienas po kito mirė trys jos vaikai. Kaimynai ėmė kalbėti, kad ji demonams užstatė savo atžalas. Nelaimingoji moteriškė vos suspėjo pabėgti. Naktį atėję įsiutę kaimynai jos neberado, todėl sudegino bent lūšną.

Pasmerktieji albinosai

Barbariškumas kartais įgauna siaubingų formų. Visoje Afrikoje nuo seno medžiojami albinosai - baltais gimę juodaodžiai. Nors tai tiesiog odos liga, Afrikoje albinosų persekiojimas virtęs manija. Galbūt tai tas pats instinktas, kuris verčia, pavyzdžiui, balandžius žudyti savo sergančius ar apsigimusius gentainius. O gal albinose juodaodis afrikietis mato savo priešą baltaodį europietį arba tiesiog ieško ant ko išlieti pyktį. 

17-metė Vermilia Makoye iš Tanzanijos (tai pietryčių Afrika) pietavo su tėvais, kai į jų namą įsiveržė du mačetėmis ginkluoti vyrai. Ištempę merginą į kiemą, nukirto jai abi kojas ir jas pasiėmę pabėgo. Praradusi daug kraujo Vermilia mirė.

Auka mergaitė tapo todėl, kad buvo albinosė, o tie vyrai - talismanų šamanams tiekėjai. Albinoso arba albinosės pėdos laikomos labai vertingu talismanu, užtikrinančiu praturtėjimą. Už visą albinoso kūną šamanai moka net 1000 dolerių, o Afrikoje tai labai dideli pinigai. Kasmet Tanzanijoje nužudoma apie 50 albinosų, o visoje Afrikoje - keli tūkstančiai. Jų palaikai dažniausiai dingsta.

Tėvai žudo vaikus

Deja, tai ne vienintelis pavojus, gresiantis Afrikos vaikams. Raganavimu, burtais, "nužiūrėjimu" apkaltinami ir visai maži vaikai, kurie net nesupranta, kas vyksta, kas jiems gresia ir kurie nemoka apsiginti. Vien nedidelėje Ugandoje per metus ritualiniais tikslais nužudoma apie 300 vaikų. Dažniausiai tai padaro jų tėvai, artimi giminės ir šamanai.

Sunku išsiaiškinti, kodėl kartais tėvai ima kaltinti raganavimu savo vaikus. Tai negali būti vien tik dėl vaiko nepaklusnumo ar užsispyrimo. Gali lemti ekonominės sąlygos - išmaitinti daug burnų nėra lengva. Bet juk žemynas tikrai kyla į iš duobės, jame gyvenimas tikrai gerėja, o afrikiečiai tikrai labai myli savo vaikus. Juodaodžiai - labai švelnūs ir geraširdžiai tėvai.

Žinoma, valstybė valstybei nelygu. Yra jau susitvarkiusių, tvirtai įkėlusių koją į civilizacijos kelią, ir yra tokių kaip Kongas, kuriame 20 metų tęsėsi pilietinis karas. Jungtinių Tautų duomenimis, jo gatvėse gyvena apie 50 tūkst. benamių vaikų. Kai kurie jų turi tėvus, tačiau jie išvaryti iš namų neva už raganavimą. Panašus nuošimtis benamių vaikų buvo ir Rusijoje po pilietinio karo. Tačiau Afrikoje benamiai vaikai - naujas reiškinys.

Iš dalies jų atsiradimą lėmė karai, bet anksčiau ir per karus, ir po jų to nebūdavo. Gal kaltas žmogaus godumas, nes benamiai vaikai atsirado kartu su galimybe pirkti, kilus norui visko turėti daugiau.

Magija politikoje

Afrikoje yra to, kur tikrai niekur kitur nepamatysite, bent jau tai nėra taip smarkiai išplitę. Tai - magija politikoje. Praėjusių metų kovą Gambijos prezidentas Yahya Jamehas - Jo ekscelencija prezidentas profesorius daktaras, kaip jis liepia save vadinti - surengė oficialią raganų medžioklę, pareiškęs, kad dėl jo tetos mirties kalti juodosios magijos žyniai.

Taip prezidentas norėjo sutraiškyti opoziciją ir ją įbauginti. Jo įsakymu kareiviai sučiupo tūkstantį žmonių, kuriuos paskui apžiūrėjo specialiai šiuo tikslu iš Gvinėjos atvežti šamanai. Skambant būgnams jie pirštu parodydavo, kuris įtariamasis yra raganius. Nelaimingieji buvo pririšami prie medžių, mušami, girdomi narkotikais, dalis jų buvo nužudyta.

Visa tai vyko moderniškoje aplinkoje, greta oro uosto, per kurį kasdien keliauja dešimtys tūkstančių turistų iš viso pasaulio. Turistų paslaugoms čia pat veikia turgus, kuriame atvykėliai noriai perka kaukes iš juodmedžio, krokodilų iškamšas. Už pinigus turguje šokančius šamanus atvykėliai neretai vadina afrikietiška magija. Tai ne visai teisinga. Kai kurie Afrikos vadukai, kartais net baigę mokslus Europoje ar Amerikoje, naudojasi žmonių prietaringumu.

Tokie diktatoriai kaip Sese Seko Mobutu Konge ar Jeanas Bedelis Bokasa Centrinės Afrikos Respublikoje naudojosi šamanų patarimais, o šių šalių kareiviai dažnai eina atakon nesislėpdami ir nebijodami, nes yra tikri, kad juos nuo kulkų apsaugos šamano paruoštas ir prieš ataką išgertas gėrimas.

Neskubėkime smerkti

Suprantu, kokios mintys ateina į galvą. "Tokia jau juodaodžių prigimtis. Tai - jų genuose." Žinote, dėl ko galime džiaugtis? Ogi dėl to, kad prieš 600 metų į Lietuvą neatvažiavo užsienio žurnalistai ir nebuvo televizijos. Tai bent būtų parodę "cūdų"! Kaip lietuviai žaizdas gydo voratinkliais, kaip gimdyves guldo ant vartotų šiaudų, nes šviežių gaila - suteps, kaip garbina žalčius ir daugybę kitų dalykų. Jau tiek metų praėjo po mūsų krikšto, o prietarų ir šiandien turime apsčiai.

Dar neseniai afrikiečiams magija buvo jų religija, įprastas tikėjimas. 1900 metais buvo pakrikštyta tik 7 mln. afrikiečių. Dabar jau 470 milijonų. Pasikeitimas labai staigus, todėl daugelis gyventojų tradicinį, protėvių tikėjimą derina su naujuoju. Net Katalikų bažnyčia stengiasi kuo mažiau konfliktuoti ir leidžia laikyti "afrikietiškas mišias". Per jas dunda džiunglių būgnai, procesijose šokami ritualiniai šokiai, prie šventųjų paveikslų kraunamos maisto aukos.

Bet ką daryti kunigui, jeigu jo parapijietis prisipažįsta esąs raganius? Įrodinėti, kad raganių nėra? Juk jis atsakys: "Nuo mano žvilgsnio susirgo ir numirė vaikas." O ir celibatas afrikiečiams visiškai nesuprantamas - jo nesilaiko nei klierikai, nei kunigai. Nes Afrikoje palikuonių neturintis žmogus yra nevisavertis. Jį persekios kančios net po mirties, nes bevaikio nepriims į savo gretas net jo protėviai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"