TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Algimanto Čekuolio kronikos. Esame tinkle

2012 04 01 6:35

Turbūt ne kartą savęs klausėte, kaip susikalba paukščiai?

Paukščiai moka ištarti vieną kitą garsą, tyliau ar garsiau, pikčiau ar meiliau, kai išsigąsta - įspėjamai. Susibūrę jie išskrenda į tolimas keliones. Pavasarį lakštingalos suokia, kiti paukštukai čirškia arba čiulba. Jie tas giesmes supranta - žino, kuris poros ieško arba siekia suvilioti. Matyt, panašiai ir žmonių dainos bei muzika atsirado.

Iš pradžių jos buvo primityvios kaip gegutės kukavimas pavasarį, dviejų sausų pagaliukų tarškinimas vienas į kitą (paklausyk, panele, kaip gražiai tarškinu), vėliau ant pagaliuko kokią stygą ar kelias ištempdavo. Maždaug prieš 30 tūkst. metų žmogus sumedžioto gyvulio blauzdikaulyje išgręžė kelias skylutes - taip atsirado fleita (labai senuose kapuose jų randama). Kai pirmą kartą tokia fleita užgrojo mirguliuojant tonais, gal dar būgneliui pritariant, žmonės turbūt klausėsi kaip užkerėti, kaip mes Niccolo Paganini muzikos.

Pirmi orkestrėliai ėmė burtis tik prieš 500 metų, simfoniniai - prieš 300, ir pažiūrėkite į kokias didingas operas, sudėtingas simfonijas, pajėgiančias išreikšti subtiliausius žmogaus jausmus, išaugo mūsų tolimų protėvių tarškinimai ir ūbavimai. Muzika geba pakelti į žygį arba verčia liūdėti, susimąstyti.

Kiti gyvi padarai tokios evoliucijos nepatyrė, liko prie savo dviejų -trijų gaidų, daugiausia - keliolikos, ir neišmoko kalbėti. Tačiau vienas kitą jie supranta ir nuostabius dalykus daro drauge. Gandrai ne tik nuplasnoja iki Pietų Afrikos, jie žino, kur ir kada rinktis skrydžiui, artėjant Šv. Baltramiejaus dienai, skrisdami sustoja pailsėti, kur saugu ir galima pasimaitinti, išsklidę po Pietų Afriką paskui vėl susiburia ir grįžę į Lietuvą savo lizdus suranda. Ir visa tai padaro neištardami nė žodžio, tik kartais snapais pataukšėdami, sparnais pamojuodami.

Sakysite, gandrai stambūs paukščiai - didelę smegeninę turi. Bet ir žvirbliukai ne kvailesni. Visas gyvasis pasaulis sugeba susišnekėti neturėdamas kalbos dovanos - žuvys, vabzdžiai, žinduoliai. Skruzdėlės renčia sau ne namus - atsižvelgiant į jų dydį, jos stato kelių šimtų aukštų dangoraižius, kurių nei lietus permerkia, nei uraganas sugriauna. Žiemai jos sukaupia pilnus sandėlius maisto, kolektyviai sutempdamos ką tik gali. Gal tai jų genuose įrašyta.

Genai - svarbus faktorius. Jiems, rastiems palyginti neseniai, dabar priskiriama viskas, kas neaišku. Tačiau genai nėra visagaliai, viso žmogaus ar kito gyvūno elgesio nenulemia. Išmestas iš lizdo ir žmogaus sodyboje drauge su naminiais gyvuliais užaugęs gandriukas turi tuos pačius gandro genus. Bet kai virš savo galvos išvysta skrendančių gandrų vorą, jis į ją tik smalsiai pažiūri, nors ir pats gali skraidyti, sparnai nepakirpti. Gal dar snapu pakleketuoja, bet nelabai supranta, nei kokie ten padarai, nei kur ir ko jie skrenda. Naminis gandras ir lizdo nekrauna, nes tokio pavyzdžio nematė. Jis mėgaujasi šiltu tvarto kampu, gaunamomis virtomis bulvėmis ir žuvimis. Genai čia niekuo dėti.

Ar gali būti, kad mes, žmonės, esame išimtis, bendraujame tik žodžiais, na dar suprantame veido mimiką, kūno judesius, o nematomas ryšys, jungiantis visas gyvių rūšis, mūsų bendruomenėje dingęs? O gal mes, kaip skruzdėlės, esame tik vienas milžiniško tinklo narelis? To nematydami, manome, kad esame unikalūs, todėl ir labai išdidūs.

Du profesoriai - Jamesas Fowleris iš Kalifornijos universiteto ir Nicolas Christakis iš Harvardo - išleido knygą "Esame tinkle".

Ji jau išversta į 43 kalbas ir laikoma žymiausiu praėjusio dešimtmečio psichologijos ir sociologijos mokslo darbu. Profesoriai rašo, kad elgesys užkrečiamas kaip gripas. Kai vienas iš jų nutarė atsikratyti kelių kilogramų svorio (ne tam, kad pagerintų sveikatą, tik bandymą darė), savo kolegai apie tai net neužsiminė, bet po kelių mėnesių ir tas ėmė liesėti. Pavyzdžiai žmones užkrečia, tai žinoma nuo seno - ar pastebėjote, kad jaunimas, vaikai mėgsta rengtis taip pat kaip kiti. Kai eina iš mokyklos, lyg ir visi skirtingi, tačiau geriau įsižiūrėjus - stebėtinai vienodi. Panašiai rėkauja, panašiai juokiasi.

J.Fowleris ir N.Christakis per 30 metų ištyrė 5000 žmonių. Taip išsiaiškino, kad kiekvienas jų turi apie 53 tūkst. jungčių su kitais. Tai ne tik tiesioginės jungtys su šalia esančiais žmonėmis, per jas mes pasiekiame jų pažįstamus, paskui tų pažįstamų pažįstamus ir tų pažįstamų pažįstamus. Kuo toliau nuo centro, tuo įtakos jėga mažėja, bet apie 10 proc. jos lieka. Įtaka veikia ir priešinga kryptimi. Yra tūkstančiai taškų, o einančios linijos susikerta. Tai žmonių poveikio vienas kitam tinklas.

Abiem mokslininkams pavyko apskaičiuoti matematiškai, kiek žmogus veikia kitą žmogų, kokią svarbą turi pažinties lygis. Apskaičiavimai tikslūs, iki antro skaitmens po kablelio. Pasakysiu, kas mane nustebino. Ogi tai, kad mums didžiausią įtaką daro pažįstami ir bičiuliai. Moteriškoji giminė daro didesnę įtaką nei vyriškoji, ir veikia ne vien vyrus, bet ir kitas moteris. Kodėl taip yra, nežinau. Gal todėl, kad matriarchatas tęsėsi ilgiau nei patriarchatas. Dešimtis tūkstančių metų ilgiau.

Šis tarpusavio poveikis pasireiškia VISKUO. Pradedant mada - net Paryžiuje jos niekas neišgalvoja, ji gimsta pusiau stichiškai. Tas pats vyksta politikoje, religijoje, suvokime, mityboje. Linksmas, gerai nusiteikęs žmogus net nieko nesakydamas gali gera nuotaika "užkrėsti" dešimtis praeivių ar šimtą vakarėlio dalyvių. Užkrečiamas ir laimės jausmas, pagieža taip pat. Net žmogaus nutukimas užkrečiamas. Todėl taip sunku su juo kovoti.

Manyti, kad kiekvienas esame Robinzonas Kruzas negyvenamoje saloje - tai sociologijos priešaušris. Kiek tai svarbu praktikoje, dar ne visai aišku, nes tai naujas dalykas. Gydytojai pastebėjo, kad gydant nuo alkoholizmo, rūkymo, narkotikų, didžiausią įtaką daro ne šeima ar muzikos žvaigždės, kaip anksčiau buvo manyta, o moteriškos giminės pažįstami. Tas pats ir skatinant daugiau valgyti daržovių bei vaisių. Pats efektyviausias būdas elgesiui pakeisti - suburti grupelę ne atsitiktinių žmonių (kažkodėl negerai, jeigu tai bendradarbiai), kurioje moterų būtų gerokai daugiau.

J.Fowlerio ir N.Christakio atradimai jau taikomi praktikoje. Kai Barackas Obama sumanė tapti prezidentu, rinkimų štabas jam patarė mažiau kreipti dėmesio į virtualias diskusijas ir nesistengti dalyvauti daugiatūkstantiniuose mitinguose, o verčiau išgerti kavos su sausainiais su keliolika rinkėjų. Bent kelis kartus per dieną. Tikino, kad apie tai sužinos visa šalis. Taip ir atsitiko. Izraelyje taip darė ir Benjaminas Natanyahu. Dabar jis - ministras pirmininkas. O Indijos atkūrėjas Mahatma Gandhi sakė: "Jeigu nori ką nors pakeisti, pradėk nuo savęs. Visa kita padarys užkratas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"