TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Algimanto Čekuolio kronikos. Galybės iliuzija

2011 12 03 12:00

Norfolke, didžiausioje Amerikos laivų statykloje, kompiuterizuota ugnies čiurkšlė pjausto kumščio storio plieno lapus. Vyksta naujo lėktuvnešio, kuris turi būti baigtas 2012-aisiais ir kainuos 15 mlrd. dolerių, tiek pat, kiek jau plaukiojantis "Gerald R.Ford", statyba. Naujas, kol kas bevardis lėktuvnešis inkarą pakels 2015 metais.

Lėktuvnešis toks brangus, kad jį privalo lydėti keli eskadriniai minininkai, povandeniniai laivai, kartais kreiseriai. Šiuo metu Jungtinės Valstijos turi 11 tokių lydinčiųjų grupių, netrukus turės 13. Flotilės išdėstytos įvairiose žemės rutulio vietose. Karo veiksmuose jos dalyvauja labai retai, o dalyvavimo efektyvumas mažas. Kad ir konflikte su Libija. Pakilę iš amerikiečių lėktuvnešio lėktuvai bombardavo Tripolį, bandė persekiot Muammaro Gaddafi kolonas, bet rimtą poveikį padarė iš mažesnių laivų paleistos raketos.

Pats lėktuvnešis nėra plaukiojanti tvirtovė. Kinija netrukus turės raketą DF-21, kuri kainuoja tik 10 mln. dolerių, o yra pritaikyta skandinti "Fordą" ir jo broliukus su visa 5 tūkst. žmonių įgula. Rusijos karinių pajėgų svoris krenta ir ji rimtų ginčų su JAV neturi. Kitos pasaulio valstybės arba sąjungininkės ginkluotos tik kalašnikovais. Tuo tarpu Kinija siekia suvienyti savo teritoriją. Honkongą ir Makao ji jau susigražino. Singapūras niekada nebuvo Kinijos teritorija. Žvalgytis į Sibiro žemes dar ankstoka. Kas kita Taivanas.

Teoriškai jis - Kinijos teritorija, tačiau pats Taivanas skelbia, kad žemynui jis nepriklauso, priešingai, visa Kinija priklauso jam. Kai raketų DF-21 bus pagaminta pakankamai ir jos bus įkurdintos Hainanio saloje bei kinų karo laivuose, beliks pasakyti Taivano valdžiai: "Prisijunkite geruoju, kaip Honkongas. Tuomet nekeisime jūsų vidaus sanklodos. Jei priešinsitės, į pagalbą jums niekas neateis."

Ir tikrai. Kinų raketos privers JAV lėktuvnešius laikytis toliau nuo Taivano. Tai reiškia, kad Amerikos lėktuvai negalės jo pasiekti ir ginti. Amerika tegalės savo balistinėmis raketomis smogti kinų pajėgoms žemyne ir salose. Bet tai reikštų pasaulinį karą. Abejotina, kad JAV norėtų jį pradėti dėl Taivano, ir dar labiau abejotina, kad patys taivaniečiai norėtų virsti pelenų krūva.

Prasiskolinęs turtuolis 

Tad kodėl JAV ir toliau degina milijardus dolerių, statydamos lėktuvnešius, kai kitoms valstybėms pakanka vieno? "Vienintelis didelis pavojus Jungtinių Valstijų saugumui - tai mūsų skola." Tai pasakė ne koks kairuolis, liberalas ar pacifistas, nieko nenusimanantis apie karo reikalus, o admirolas Mike'as Mullenas, Jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininkas.

JAV prasiskolinusios kiaurai - užsienio valstybėms, pirmiausia, Kinijai, paskui savo piliečiams, bankams, todėl kasmet moka milžiniškas palūkanas. Nereikalingų lėktuvnešių statyba, jų išlaikymas tarsi antkapio akmuo prislegia biudžetą. 5 tūkst. jūreivių, beveik tiek pat palydos laivuose, nemažos algos, karininkų išreiškiamos penkiaženkliais skaičiais per metus, aukštų karininkų - šešiaženkliais. Karininkai tarnauja nelabai ilgai. Jei atsirado pilvukas arba nebegali padaryti trisdešimties atsispaudimų, arba ištarnavo 20 metų - turi trauktis į poilsį. Pensija ne ką mažesnė už algą. Brangu išlaikyti flotiles tolimose jūrose - degalai, maistas, kasdien - reaktyvinis lėktuvas, į namus skraidinantis paštą, susirgusiuosius ir išeinančiuosius atostogų, parskraidinantis iš jų sugrįžtančius.

Tai kodėl amerikiečiai vis stato naujus lėktuvnešius? Vaikiškai nuoširdžiai į tai atsako Thomas Barnetas, buvęs Pentagono analitikas, dabar privačios kampanijos strategas: "Tiesiog tokia tradicija. Yra laivų statyklos, apie jas sukurta visa pramonė. Nesustabdysi, žmonių neišvaikysi."

Taip, Jungtinės Valstijos turi interesų visuose pasaulio užkampiuose, bet ne visur būtini lėktuvnešiai, ir ne visur jie gali praplaukti, kad ir į Baltijos jūrą. O svarbiausia - tai nebūtina. Paprastas karo arba specializuotas povandeninis laivas gali vežti daugybę nepilotuojamų zvimbalių, ginkluotų galingomis raketomis, ir paleidęs jų kelias bangas mirtinai išgąsdinti arba sunaikinti priešą.

JAV dabar užduodami ir kiti aštrūs klausimai, kurie dar prieš porą metų būtų priskirti tėvynės išdavimui: ar tikrai Amerikai reikia daugiau nei 500 karinių bazių visame pasaulyje? Ar reikia išleisti 400 mlrd. dolerių naujam naikintuvui, kai suformuotos didelės lėktuvų F-15, F-16 ir F-18, suteikiančių Amerikai absoliutų pranašumą ore, eskadrilės? Šie modernūs lėktuvai gali tarnauti 30 ir daugiau metų reguliariai keičiant jų variklius ir komponentus. Ar reikia Amerikai 50 puolamųjų povandeninių laivų, kai pagrindiniai Jungtinių Valstijų priešai slepiasi olose, gyvenamuosiuose kvartaluose arba dykumose? Ar būtina laikyti 80 tūkst. karių Europoje, kur jokiu karu nekvepia?

Kariniams tikslams Amerika dabar išleidžia dvigubai daugiau pinigų nei prieš 10 metų, be karo išlaidų Irake ir Afganistane. Išleidžia daugiau nei per šaltąjį karą, kai turėjo tikrą priešą - kitą supervalstybę, ginkluotą tankais, tūkstančiais į Amerikos miestus nutaikytų raketų. Dabar JAV išleidžia kariuomenei ir ginkluotei maždaug tiek, kiek visos kitos pasaulio valstybės kartu sudėjus ir nesijaučia saugios. Sunku kovoti su priešais, neturinčiais kariuomenės, laivyno, karo lėktuvų. Amerikiečiai įpratę ploti plačia letena - kai reikėjo sugauti penkis Somalio piratus valtelėje, pasiuntė du eskadrinius minininkus.

Panašus vaizdas ir žvalgyboje. Šiuo metu Amerika turi 17 įvairaus profilio žvalgybos ir kontržvalgybos organizacijų, nuo garsiosios CŽV iki labai slaptos, patyliukais ir neaišku ką darančios Nacionalinės neokosminės žvalgybos. Visos jos triūsia išsijuosusios, kainuoja fantastiškus pinigus ir renka visą informaciją, prie kurios prieina. Tokio informacijos kiekio niekas nesugeba nei perskaityti, nei įvertinti, svarbūs dalykai lieka neatskirti nuo antraeilių. Todėl buvo pražiopsotas ir Rugsėjo 11-osios užpuolimas.

Pasenęs politinis audinys

Amerikiečiai nėra kvaili. Priešingai - jie labai praktiški ir blaiviai mąstantys. Tai, ką dabar dėstau, nėra jokia paslaptis. Amerikos spauda apie tai šaukte šaukia, aš tik naudojuosi jos skelbiamais duomenimis. Iš jų ir aišku, kad padėties greitai pakeisti negalima, galbūt iš viso neįmanoma. Priežastis - labai savotiškas Amerikos politinis audinys. Lėšas ginkluotei skiria ne Pentagonas, ne prezidentas ar šalies iždininkas. Jas skiria Atstovų rūmai. Taip prieš 300 metų nusprendė Amerikos kūrėjai, jos Konstitucijos autoriai, bijodami, kad valdžia nebūtų sutelkta vienose rankose. Atstovų rūmuose sėdi protingi, išprusę žmonės, bet jų pagrindinis tikslas įtikti savo valstijos rinkėjams, išlupti kuo daugiau iš federalinės valdžios ir žadėti daugiau nei konkurentas. Valstybės interesai tampa antraeiliu dalyku. Kongresmenai nuo Virdžinijos (toje valstijoje yra Norfolkas) sako rinkėjams: "Jei balsuosite už mane, statysite lėktuvnešius iki 2030-ųjų."

Laivų statyklose dirba 6 tūkst. žmonių, plius daugybė jas aptarnaujančių įmonių. Pridėkime dar jų šeimų narius. Balsą turi ir krautuvininkai. Jei darbų sumažės, sumažės ir pirkėjų. Todėl kongresmenai įžūliai šantažuoja prezidentą: "Norite prastumti įstatymą dėl sveikatos draudimo? Juo remsitės per rinkimus? Puiku. Nevetuokite asignavimų štai tokiems kariniams projektams, tada aš jus, pone Prezidente, paremsiu."

JAV karinė pramonė išsklaidyta po visas valstijas. Kongresmenai grupuojasi ir tampa nenugalimi. Turi neribotas lėšas propagandai. Kalifornijos atstovas Howardas McKeonas, respublikonas, Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas, metė šūkį: "Gynybos biudžeto nuosmukis reiškia Amerikos nuosmukį." Mažai kam ateina į galvą, kad po Antrojo pasaulinio karo JAV karinio laivyno nė karto rimtai neapšaudė priešo laivai ar lėktuvai.

Tenka priminti nemirtingą Dwighto Eisenhowerio įspėjimą apie nenuvaldomą karinį-pramoninį kompleksą. Šis prezidentas žinojo, ką sako, pats buvęs generolas. Šis kompleksas domisi tik savo reikalais ir jau prismaugė Ameriką, kurios skola pasiekė 14 trln. dolerių. Tai graužia Amerikos pamatus labiau nei kokie nors priešai ar teroristai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"