TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Alternatyvių Rusijos vamzdžių dešimtmetis

2011 09 19 0:00
Rugsėjo 16 dieną Sočyje V.Putinas (centre) su ENI, "Gazprom" ir EDF vadovais sukirto rankomis dėl "Pietų srauto".
AFP/Scanpix nuotrauka

Trys Europos milžinės sutiko prisiimti 50 proc. išlaidų dalį per Juodąją jūrą tiesiant gamtinių dujų vamzdį į Europą.

Prieš dešimtį metų Rusija nutiesė trumpą naftotiekio atšaką iš Kirišų į Primorską prie Vyborgo. Praėjusį penktadienį Sočio mieste "Gazprom" su Vakarų Europos energetikos bendrovėmis pasirašė susitarimą tiesti dujotiekį Juodosios jūros dugnu į Europos šalis. Per dešimtmetį Rusija iš esmės pakeitė sovietmečiu susiklosčiusią išteklių transporto geografiją.

Pirmoji buvo Latvija

Nors transporto geografijos požiūriu Ventspilis kur kas patogesnis uostas nei Primorskas (neužšąla, yra arčiau vartotojų), Vladimiro Putino valdoma Rusija priėmė politinį sprendimą ir sugebėjo jį įgyvendinti. Vos per keletą metų išplėtotas Primorsko uostas dabar gali eksportuoti 74 mln. tonų naftos. Latvija liko be tranzito pajamų. Netrukus buvo užsuktas ir vamzdis į mūsų Mažeikių įmonę.

Dabar - Baltarusija

Kai rašomos šios eilutės, Rusijos naftos vamzdynų monopolininkas "Transneft" naftos pripildo naują alternatyvų vamzdį, šįkart aplenkiantį Baltarusiją - "Baltijos vamzdynų sistemą - 2". Jau metų pabaigoje iš naujo Baltijos uosto Ust Lugos turi išplaukti pirmieji tanklaiviai, gabenantys naftą, atpumpuotą šiuo vamzdžiu. Išplėtus vamzdyno pajėgumą iki 30 mln. tonų, Rusija gali visiškai užsukti vamzdį į Baltarusiją. Šiuo atveju rusiškos naftos alternatyva būtų tik iš Venesuelos ir Azerbaidžano - tai Baltarusija jau yra išbandžiusi. Pagal spaudos atsiliepimus ekonominiai tokių egzotiškų alternatyvų rezultatai nebuvo įkvepiantys.

Prasmė - aplenkti Ukrainą

Penktadienį pasirašyto susitarimo dėl "Pietų srauto" statybos vienintelė prasmė yra aplenkti Ukrainą, per kurią dabar teka didžioji dalis gamtinių dujų į Europą. Projektinis 63 mlrd. kubinių metrų pralaidumas leidžia atsisakyti Ukrainos paslaugų. Kitame Juodosios jūros krante vamzdynas eitų per Varną (Bulgarija), per šią šalį ir Serbiją pasiektų Europos žemyno branduolį su išplėtotomis naftos paskirstymo atšakomis.

Turkijos pozicija dar paaiškės

"Pietų srautas" Juodojoje jūroje bus tiesiamas ir per Turkijos ekonominę zoną, tad reikia ir jos sutikimo. Apžvalgininkai beveik neabejoja, kad Turkija sutiks: Rusija turi ką jai mainais pasiūlyti.

Tačiau tokiu atveju sumenksta Turkijos kaip svarbiausios "Nabucco" dujų vamzdyno tarpininkės tarp Kaspijos ir Europos vaidmuo. Tačiau "Nabucco" statybos ir taip kelia rimtų abejonių, kol dar per Kaspijos jūrą nenutiestas vamzdis iš Turkmėnijos į Azerbaidžaną. O šio vamzdžio tiesimą Rusija tikrai mėgins stabdyti teisinėmis priemonėmis. Šiuo atveju svarbus argumentas ir Kaspijos flotilė: tai vienintelis karinis laivynas, kurio galią Maskva realiai stiprina.

Bendrininkė - Senoji Europa

Bardami "Šiaurės srautą" dažniausiai visus šunis kariame ant Vokietijos. Išties, be jos palaikymo Vidurio Europos šalis aplenkiantis vamzdynas nebūtų nutiestas. Tačiau Kremliaus projektuose dalyvauja ne vien Vokietija.

Baltijos jūros vamzdyną valdo konsorciumas, kuriame reikšmingus akcijų paketus turi ir Prancūzijos bei Olandijos bendrovės. Susitarimą dėl "Pietų srauto" su "Gazprom" pasirašė Vokietijos, Italijos, Prancūzijos atstovai. Pagrindinės Senosios Europos šalys sutinka būti "Gazprom" bendrininkės.

Brangių dujų zona

Kaip žinoma, kiekviena prekė kainuoja tiek, už kiek ją galima parduoti. Gamtines dujas brangiausiai galima tiekti šalims, kurios yra toli nuo kitų dujų tiekėjų ir neturi infrastruktūros kitų tiekėjų dujoms priimti.

Artimiausiais metais Rusija taps visiškai nepriklausoma nuo tranzitinių šalių. Tokiomis aplinkybėmis, tarkim, Baltarusijai "Gazprom" dujas galės parduoti šiek tiek pigiau nei tuo atveju, jei Minskas tas pačias dujas, nukeliavusias papildomus 3 tūkst. kilometrų, pirktų iš Vokietijos. Mūsų padėtis geresnė nebent teoriškai.

Baltarusijos kamštis

Naujieji dujotiekiai dar labiau komplikuoja Lietuvos energetinio saugumo reikalus. Rusija visada buvo patikima, nors ir godi, išteklių tiekėja. Tačiau tarp mūsų ir jų yra Baltarusija, ir ši šalis jau kartą buvo sukėlusi dujų tiekimo krizę, kai, pykdamasi su Rusija, pasiėmė iš vamzdžio Europai skirtas dujas.

Dabar panašaus konflikto atveju Vokietijai dujų tiekimas užtikrinamas jūra. O Lietuva ir Lenkija neturi kur dingti, jos priklausomos nuo sausumos vamzdžio, o mūsų politinis svoris irgi nėra toks didelis, kad galėtume tapti reikliais besiginčijančių Rytų kaimynų arbitrais. Todėl arba suskystintų dujų terminalas, arba alternatyvus didelio pralaidumo vamzdis iš Rusijos per Latviją mums yra svarbūs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"