Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Alžyre įkaitai vaduoti bombomis

 
2013 01 18 6:04
Naftos verslovė, kurioje vyko įkaitų drama. /Reuters/Scanpix nuotrauka
Naftos verslovė, kurioje vyko įkaitų drama. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Prancūzams pradėjus karinę operaciją Malyje, islamistų kovotojai užgrobė Ain Amenaso naftos benrovę Alžyre. Jie įkaitais paėmė 191 žmogų, tarp jų 41 užsienietį. Keliasdešimčiai pavyko pabėgti, tačiau 35 įkaitai žuvo, kai buvo bandyta juos išvaduoti.

Alžyro rytuose esančią naftos bendrovę iš karto apsupo Alžyro kariai. Jie stengėsi išlaisvinti teroristų įkalintus žmones. Alžyro valdžios pareigūnai bandė derėtis su pagrobėjais, kurie pagrasino nužudyti įkaitus, jeigu kariai bandys juos išvaduoti. Islamistai su įkaitais buvo užsibarikadavę gyvenamajame valstybinės naftos bendrovės "Sonatrach", kuri dirba drauge su Didžiosios Britanijos kompanija "British Petroleum" ir Norvegijos "Statoil", pastate.

Į teroristų rankas buvo patekęs 191 įkaitas - vietinės naftos gavybos įmonės darbuotojai ir 41 užsienietis specialistas, nors iš pradžių Alžyro valdžios institucijos teigė, kad teroristų rankose tik 20 užsieniečių, nes kelias dešimtis jie paleido. Įkaitais buvo tapę 7 amerikiečiai, 13 norvegų, taip pat Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Japonijos ir Airijos, Rumunijos, Kolumbijos, Tailando, Filipinų, Pietų Korėjos ir Armėnijos piliečiai. Vienas britas ir vienas alžyrietis žuvo islamistams bandant užgrobti autobusą, vežantį darbininkus iš Ain Amenaso į Tiranturiną, kuriame jie gyveno, tačiau autobusą lydintiems policininkams pavyko atremti šią ataką. Tuomet teroristai užpuolė darbininkų gyvenamąjį rajoną ir paėmė įkaitus.

Kiek vėliau Alžyro vidaus reikalų ministras Dahu Ould Kablia pranešė, kad kai kuriems įkaitams pavyko pabėgti - iš islamistų nagų paspruko 15 užsieniečių ir 30 alžyriečių. Dar 30 alžyriečių, daugiausia vertėjomis dirbusias moteris, paleido patys teroristai.

Įkaitus pagrobusiems islamistams vadovavo Mokhtaras Belmokhtaras, kuris kovojo ir su sovietais Afganistane. 
Įkaitus pagrobusiems islamistams vadovavo Mokhtaras Belmokhtaras, kuris kovojo ir su sovietais Afganistane. 

Pagrobėjai pareikalavo, kad jiems kartu su belaisviais būtų leista išvykti iš Alžyro, tačiau šalies valdžiai tai buvo "visiškai nepriimtina". Pagrobėjai taip pat reikalavo Malyje nutraukti Prancūzijos karinę intervenciją, kurios buvo imtasi siekiant sustabdyti islamistų sukilėlius.

Savo ruožtu Alžyro islamo ekstremistų grupė "Pasirašiusieji krauju" per Mauritanijos žiniasklaidą išplatino pareiškimą, kad Alžyro vyriausybė, Prancūzija ir kitos šalys, kurių piliečiai buvo pagrobti, "turėtų prisiimti visą atsakomybę už pasekmes, kurios laukia įkaitų, jeigu nebus patenkinti grupės reikalavimai".

Alžyro vidaus reikalų ministerijos nurodymu buvo uždaryti visi pasienio punktai, o užsienio reikalų ministerija palaikė ryšius su tų šalių diplomatais, kurių piliečiai buvo atsidūrę teroristų rankose. Kariuomenei apsupus pastatą, kuriame slėpėsi užpuolikai, jie pagrasino jį susprogdinti kartu su įkaitais. Vienam iš pagrobtų darbininkų buvo liepta paskambinti į Prancūzijos dienraštį "Le Figaro" ir pranešti, kad kovotojai reikalauja maisto, vandens ir transporto, o Prancūzijos televizijos kanalas "France-24" pranešė, kad kai kuriems įkaitams buvo liepta užsijuosti diržus su sprogmenimis.

Teroristams nesutikus paleisti įkaitų, Alžyro kariškiai ėmė bombarduoti pastatą iš sraigtasparnių. Per šią ataką žuvo ne tik 15 islamistų su savo vadeiva, bet ir 35 įkaitai. Gyvi liko tik 7.

Alžyro įkaitų drama paragino ir kitas valstybes prisidėti prie islamistų Malyje pažabojimo. Į šią šalį netrukus turėtų atvykti 200 karių iš Nigerijos. Apie ketinimą pasiųsti karius pranešė ir Čadas. Europos šalys taip pat pranešė prisidėsiančios prie prancūzų pradėtos kovos su terorizmu Afrikoje. Nyderlandų užsienio reikalų ministras Fransas Timmermansas paskelbė, kad į Malį bus pasiųstas transporto lėktuvas. "ES šalys turi prisiimti kolektyvinę atsakomybę, nes teroristai kelia grėsmę saugumui ne tik Afrikoje, bet ir Europoje", - pareiškė F.Timmermansas ir pridūrė, kad Nyderlandai pasirengę suteikti Maliui ir ekonominę pagalbą.

Vakar Briuselyje buvo susirinkę ES užsienio reikalų ministrai. Jie sutarė, kad būtina paremti karinę misiją Malyje, padedant restruktūrizuoti Malio kariuomenę ir pasiunčiant jai instruktorių. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas paragino Bendrijos šalis prie šios misijos prisidėti ir finansiškai.

AFP, Reuters, LŽ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"