TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ambasadorė: abu kanonizuojami popiežiai dirbo Lietuvai

2014 04 27 8:49
AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė sako, kad abu sekmadienį šventaisiais paskelbiami popiežiai - Jonas Paulius II ir Jonas XXIII - asmeniškai prisidėjo prie pokyčių Lietuvoje praėjusio amžiaus antroje pusėje.

Jos teigimu, nors apie Joną XXIII Lietuvoje žinoma mažiau, bet jis, pavyzdžiui, atvėrė mūsų šalies kunigams kelią į Vatikano antrą susirinkimą. „Jonas XXIII irgi turėjo reikalų su Lietuva, nors tie reikalai tada buvo daug sunkesni, kadangi Lietuva neturėjo nei politinės, nei religinės laisvės, mes buvome Sovietų Sąjungos okupuota valstybė. Bet Jonas XXIII buvo ėmęsis žingsnių, kad jo sušauktame Vatikano antrajame susirinkime dalyvautų ir Lietuvos vyskupai. Tokio leidimo sovietų valdžia nedavė, bet iš Lietuvos dalyvavo su tos pačios sovietų valdžios leidimu būtent dėl tuometinio popiežiaus Jono XXIII pastangų keletas kunigų“, - pasakojo I.Vaišvilaitė.

Anot jos, po šio susirinkimo Lietuvos tikintieji gavo realiai veikti galėjusį vyskupą. „Jonas XXIII nebaigė antrojo Vatikano susirinkimo, jis mirė po pirmosios sesijos, bet antrasis Vatikano susirinkimas baigėsi pirmojo vyskupo, kuriam nebuvo trukdoma eiti pareigų, įšventinimu. Tai yra Lietuvos bažnyčia gavo vyskupą, kuris galėjo veikti, nes kiti buvę Lietuvoje vyskupai tuo metu neturėjo tokios galimybės - sovietų valdžia jiems neleido eiti savo pareigų“, - sakė diplomatė.

Jono Pauliaus II rūpestį Lietuva žmonės prisimena geriau, I.Vaišvilaitė teigia, kad jo dėmesys lietuviams buvo ypatingas. „Tai buvo primasis popiežius, prabilęs lietuviškai. Ir jo tas kalbėjimas lietuviškai rodė jo dėmesį, jo meilę, net, sakyčiau, ir jo labai stiprų rūpestį Lietuva“, - sakė diplomatė.

Ji atkreipė dėmesį, kad šis popiežius siekė Lietuvą aplankyti dar sovietmečiu, o negavęs Sovietų Sąjungos leidimo apie tai pranešė viešai. Atvykęs į jau nepriklausomą Lietuvą 1993 metais jis lėmė Lietuvos didesnį matomumą pasaulyje, prisidėjo formuodamas lietuvių modernų pamaldumą, krikščionišką mąstymą.

„Kai tik atsirado galimybė jam apsilankyti Lietuvoje, o tai tikrai buvo beveik kitą dieną po to, kai Lietuvos teritoriją paliko paskutinis jau faktiškai iširusios Sovietų Sąjungos kareivis, Jonas Paulius II pabučiavo Lietuvos žemę. Jis buvo pirmasis tokio lygio pasaulio lyderis, apsilankęs nepriklausomoje valstybėje ir joje praleidęs tiek laiko, susitikęs su visais visuomenės sluoksniais - nuo paprastų tikinčiųjų iki intelektualų, politikais, be abejonės, apkeliavęs svarbiausias Lietuvos krikščionybei vietas. Iki šiol neprilygstama kelionė“, - apibendrino I.Vaišvilaitė.

„Tai buvo pirmasis popiežius, kurį lietuviai pamatė iš arti (...). Popiežius jau nebėra nežinomas dydis. Jonas Paulius II nelaukė, kol Lietuva ateis pas jį, jis atėjo į Lietuvą ir į Lietuvos bažnyčią“, - pridūrė ji.

Simboliška sąsaja diplomatė vadino ir tai, kad Jono Pauliaus II kanonizavimas vyksta būtent šį sekmadienį - antrąjį po Velykų, kai minima Dievo gailestingumo šventė, kuri esą turi svarbių sąlyčio taškų su Vilniumi.

„Vilniaus yra gailestingumo miestas“, - aiškino diplomatė ir kaip svarbius tikintiesiems to simbolius išskyrė Vilniaus Aušros Vartus su Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, paveikslu bei Vilniuje nutapytą Dievo gailestingumo paveikslą. „Jono Pauliaus II valia tas sekmadienis visame katalikiškame pasaulyje yra švenčiamas kaip Dievo gailestingumo šventė, o tos šventės ištakos yra Vilniuje“, - pažymėjo ji.

Dviejų popiežių kanonizacijos ceremonijoje sekmadienį laukiama valstybinių delegacijų iš 80 šalių, joje dalyvaus ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak I.Vaišvilaitės, taip pat renginyje dalyvaus beveik visi Lietuvos vyskupai. Romoje, anot diplomatės, pastarosiomis dienomis daug ir kitų lietuvių. „Girdėti tiesiog gatvėse - ar turistai, ar maldininkai - sunku pasakyti, bet Romoje yra labai daug žmonių, ir lietuvių tarp jų“, - sakė I.Vaišvilaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"