TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ambicingi Europos gynybiniai užmojai

2013 08 19 6:00
Europai labiausiai reikia modernių lėktuvų. eandt.theiet.org nuotrauka

Europos Sąjunga (ES) tradiciškai yra linkusi patikėti gynybą pačioms 28 narėms valstybėms, tačiau pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie tai, kad Bendrija galėtų sustiprinti savo karinę galią, panaudodama tam naujausias karines technologijas.

Praėjusiais metais Europos gynybos pramonėje dirbo 400 tūkst. žmonių, o jos pagamintos karinės technikos buvo parduota už 96 mlrd. eurų. ES vis labiau bijo, kad krizės apimto žemyno šalių vyriausybės neimtų mažinti gynybos išlaidų, nes dėl to nukentėtų šio sektoriaus, kuriame dominuoja britų, prancūzų, vokiečių ir italų įmonės, konkurencingumas.

Tačiau kariniai ekspertai teigia, jog Europos gynybos pramonė labai fragmentiška, daugybė įmonių leidžia tokią pačią produkciją ir negamina nepilotuojamų lėktuvų, kuriais jau senokai naudojasi JAV ir Izraelis. Europos Komisija (EK), susirūpinusi tokia padėtimi, parengė 17 puslapių dokumentą, kuriame jai įprastu stiliumi parašyta: "Atsižvelgiant į dabarties ir ateities iššūkius išlaikyti bei plėtoti gynybinį pajėgumą, nepaisant biudžeto suvaržymo, įmanoma tik ėmusis politinių ir struktūrinių reformų. Atėjo laikas griebtis ambicingų veiksmų." Šį dokumentą jau pasiūlyta paversti diskusijos, kaip Europa turėtų sustiprinti ginklų pramonę ir vykdyti bendrą gynybos politiką, dalimi. Diskusija turėtų pasiekti kulminaciją gruodį, kai vyks Bendrijos viršūnių susitikimas. EK nori, kad gynybos pramonei pasitarnautų ir ES mokslinių tyrimų programa "Horizon 2020". Nors ši programa neturi nieko bendra su karyba, jai 2014-2020 metais iš Bendrijos biudžeto numatyta skirti 80 mlrd. eurų.

Europos Komisija siūlo savo narėms glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje, nes tai leistų sparčiau diegti naujausias technologijas ir karinėje pramonėje. Pirmiausia raginama apsirūpinti naujausiais prietaisais cheminėms, biologinėms, radiologinėms, branduolinėms ir sprogstamosioms medžiagoms aptikti, taip pat nepilotuojamais lėktuvais ir kompiuteriais valdoma radijo komunikacine įranga. Žinoma, prieš tai išstudijavus, ką bendrai gynybai galėtų pasiūlyti tiek karinė, tiek kita pramonė. EK jau svajoja apie tolimas karines misijas, įskaitant kariuomenės treniravimą Malyje, nes tai parodytų, kokios iš tiesų komunikacijos, transporto, sekimo, ginklų aptikimo įrangos reikėtų įsigyti, ką jau kalbėti apie būtinybę turėti bepiločių lėktuvų. Europos Komisija net pažadėjo asmeniškai pasistengti ir įrodyti Bendrijos šalių vyriausybėms, kokia yra svarbi bendra gynybos politika.

Prancūzija ir Vokietija pritaria

Į tokį Europos Komisijos nutarimą iš karto reagavo Prancūzija ir Vokietija. Jos tuoj pat paragino ieškoti "inovatyvių" Europos karinio bendradarbiavimo būdų. Šios šalys paskelbė bendrą laišką dėl Europos atsakomybės užtikrinant taiką ir saugumą "besikeičiančiame pasaulyje, kuriame atsiranda naujų galios centrų ir naujų iššūkių, tokių kaip kibernetinis saugumas bei terorizmas". Laišką pasirašė Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų bei gynybos ministrai.

Paryžius ir Berlynas paragino Bendrijos nares susitelkti ir ieškoti "inovatyvių būdų ribotiems ištekliams maksimaliai panaudoti", taip pat dalytis turimais ištekliais, kad "Europa išsaugotų gebėjimą veikti". Abi valstybės paskelbė dar ir kitą bendrą dokumentą Europos karinei galiai stiprinti. Jame teigiama, jog ES koviniai būriai ir daugiataučiai kariniai junginiai privalėtų vaidinti svarbesnį vaidmenį reaguojant į kilusią krizę, todėl valstybės narės turėtų pagerinti savo pasirengimą. Kartu raginama drauge rūpintis ES sienomis, jūriniais strateginiais interesais ir, žinoma, gynybine informacija dalytis ne tik tarpusavyje, bet ir su NATO. Su Šiaurės aljansu prancūzai ir vokiečiai kviečia bendradarbiauti ir kibernetinio saugumo bei kibernetinės gynybos srityse.

Ispanijos kariai budi prie Somalio krantų./AFP/Scanpix nuotrauka

Karinės išlaidos vis mažinamos

Tačiau ne visos ES šalys linkusios kalbėti apie Europos gynybines pajėgas, nes jos vargiai sukrapšto pinigų gynybai kaip NATO narės. Prasidėjus krizei Rytų Europos valstybės pirmiausia ėmė taupyti savo gynybos sąskaita. Stokholmo pasaulio problemų tyrimų institutas paskelbė, kad nuo 2000 iki 2012 metų Čekijos, Rumunijos, Slovėnijos, Vengrijos, Lietuvos, Estijos, Bulgarijos ir Latvijos išlaidos gynybai sumažėjo vidutiniškai 14 procentų. Žurnalas "Forbes" šiemet net gana piktai parašė: "Atrodo, Rytų Europos šalys greitai suprato, kad NATO gali būti nemokamas malonumas Amerikos mokesčių mokėtojų sąskaita", ir pridūrė, jog naujosios NATO narės tiesiog nepasirengusios įnešti svarų indėlį į savo gynybą. Vienintelė išimtis - Lenkija. Ji nuo 2000 iki 2012 metų išlaidas savo gynybai padidino 50 procentų.

Estija nenori bendrų Baltijos pajėgų

Rytų Europos ir Baltijos šalys nelabai randa bendrą kalbą nei gynybos srityje, nei tarpusavyje. Pavyzdžiui, Estijos gynybos ministras Urmas Reinsalu sukritikavo Latvijos prezidento siūlymą kurti Latvijos, Lietuvos ir Estijos gynybos pajėgas. Andris Berzinis aiškino, kad kiekvienai valstybei nėra prasmės leisti didžiulių pinigų gynybai, nes daug efektyviau konsoliduoti kariuomenes. "Jei lakūnai gali atskristi iš įvairių kraštų ir saugoti Baltijos šalių oro erdvę, kodėl mes negalėtume susivienyti ir šioje srityje?" - retoriškai klausė Latvijos prezidentas. A.Berzinis dar pridūrė, kad trijų armijų karininkai mokosi kartu, todėl "jų pasirengimo kokybė ir supratimas apie tai, kas vyksta, yra vienodi".

Į tai Estijos gynybos ministras U.Reinsalu atsakė: "Jei kalbėtume apie bendrą kariuomenę, nemanau, jog tai būtų realu, nes kiekviena valstybė turi savo gynybines pajėgas. Kiekviena šalis pati jas plėtoja ir toks savarankiškumas neprieštarauja NATO gynybinių planų įgyvendinimui." Ministras pasiūlė Latvijai ir Lietuvai geriau pagalvoti apie tai, kaip padidinti išlaidas savo gynybai, nes Rusija per pastaruosius ketverius metus padvigubino savo ginkluotę.

Tiek Latvija, tiek Lietuva iki 2020 metų yra įsipareigojusios skirti savo gynybai 2 proc. šalies BVP. Tačiau Latvija, patekusi į didelę krizę, išlaidas gynybai sumažino perpus, o Lietuva 2012 metais tam skyrė vos 0,77 proc. BVP (tik Liuksemburgas - dar mažiau). Praėjusį rudenį įvertinus trijų Baltijos valstybių gynybinį pajėgumą paaiškėjo, kad Latvijos galimybės pasipriešinti galimai grėsmei yra pačios mažiausios. Veiksmingiausia pripažinta Estijos kariuomenė.

ERR, "Forbes", "The Independent", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"