TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Amerika apsisprendė

2014 09 12 13:50
SIPA/Scanpix nuotrauka

Ką gi, su Ukraina kaip ir viskas aišku. Nes apsisprendė pagrindinis žaidėjas, nuo kurio priklauso baigtis -  JAV.

Tokiais atvejais ne viskas politikoje skelbiama viešai. Tai, dėl ko sutarta ir kas nutarta, parodo įvykių eiga ir paprasta logika.

Pasaulyje subrendo du dideli konfliktai. Vienas - Europoje. Kitas - Artimuosiuose Rytuose.

Abiejuose JAV pilna jėga dalyvauti ir visiškai kontroliuoti situaciją negali. Teko rinktis.

Iš vienos pusės Ukraina, kuri niekada nebuvo JAV įtakos zonoje. Kultūriškai, istoriškai, ekonomiškai glaudžiai susijusi su Rusija. Ateitis sudėtinga ir problemiška. Įtraukti šią teritoriją į savo įtakos sritį kainuotų be gali daug, tektų balansuoti ant didelio karo Europoje ribos, reikėtų imtis atsakomybės už suniokoto regiono ūkinę ir politinę ateitį ir įklimpti į ilgą varginančią kovą su neapibrėžta pabaiga.

Iš kitos pusės Artimieji Rytai. Pasaulio energetikos aruodas ir Sueco kanalo kontrolė. Globalios konfrontacijos tarp islamiškojo radikalizmo ir Vakarų židinys. Kur tiek karų kariauta, gyvybių ir lėšų iššvaistyta. JAV gyvybinių interesų ir beveik pilnos įtakos zona. Čia prarasti įvykių kontrolę dėl kylančios didžiulės islamistinės neprognozuojamos ISIL valstybės kūrimosi – didelis pavojus. Ne tik JAV, bet ir visiems Vakarams.

Pasirinkimas tarp regioninės įtakos ir kartu didelės problemos, kurią gali įgyti Ukrainoje. Ir globalios įtakos, kurią gali prarasti bei gyvybinės problemos, kurią gali išspręsti Artimuosiuose Rytuose.

Ir B. Obama pasirinko Artimuosius Rytus. Ten bus metamos jėgos. Ir ten neabejotinai bus rimtai kariaujama iki pergalės.

Europoje nubrėžta raudona linija ties NATO valstybių riba, kuri bus sustiprinta. Ją peržengus bus reaguojama jėga. Ukrainai taip nebus padedama. Ginkluotės (ne kokių nors naktinio matymo prietaisų, šalmų ar liemenių, o rimtų ginklų) tiekimų taip pat nebus.

Tai kas gi bus?

Ekonominė - finansinė pagalba Ukrainai. Sankcijos Rusijai. Kuo toliau, tuo rimtesnės. Kurias su kiekvienu mėnesiu Rusija jaus vis labiau ir labiau. Rusijos įklimpimas į Ukrainą vis giliau ir giliau. Vis didesni nuostoliai. Sekinanti Rusiją konfrontacija, kad priešininkas palaipsniui kuo labiau nusilptų. Karų Europoje metu JAV niekada neprisidėdavo nuo jų pradžios. Laukti kol priešininkai išsikvėps, ateiti su didele jėga arbitro vaidmeniui - istorinė JAV tradicija. Galimybė įklampinti priešininką į neišsprendžiamą situaciją, kurioje jis lėtai pats save sunaikins, pažįstama dar nuo Afganistano laikų.

Ukraina karą laimėti nori, bet negali. Nes trūksta karinės jėgos Donbasui atsiimti. Rusija karą laimėti gali, bet nenori, nes trūksta karinės ir ekonominės jėgos užimtai valstybei išlaikyti.

Viskas truks ilgai. Kaip Rusiją dusins sankcijomis Vakarai, taip Rusija dusins Ukrainą. Sieks, kad Ukraina išsektų pirmiau, nei išseks pati Rusija. Provokuos, puls, reikalaus visokių teisių, užsukinės dujas. Vis mėtys Donbasą kaip karštą bulvę Ukrainai, šiam regionui reikalaudama tokio statuso, kuris reikštų nepriklausomybės atsisakymą de facto. Nors, tiesą sakant, to Donbaso šašo su jo sugriautu ūkiu ir milijonais įtūžusių putinofilų ir pensininkų nei Ukrainai, nei Rusijai nereikia.

P. Porošenka yra Donbaso įkaitas. Regiono atsisakyti negali ir negalės. Realiai valdyti negali ir vargu ar artimiausiu metu įstengs. Tačiau privalo tvarkyti regiono ūkį, mokėti pensijas, išlaikyti infrastruktūrą, biudžetines įstaigas ir t.t. Separatistų ir Rusijos pajėgos nesitrauks iš Donbaso dar ilgai. Dėl visų vidaus problemų bus kaltinamas Kijevas, steigiamos visokiausios antiukrainietiškos partijos ir judėjimai, bauginama ir terorizuojama ukrainietiškoji regiono gyventojų dalis. Vis bus bandoma sukiršinti Ukrainą iš vidaus, sukelti nepasitenkinimą pralaimėjimais kare, papirkinėti ir veikti per savo gausią penktąją koloną, ką Rusija jau darė daugybę metų ir yra puikiai įgudusi.

Baigtis priklausys ne tik nuo ES ir JAV ekonominės pagalbos Ukrainai masto. Ir ne tik nuo to, ar greitai, kaip ir kokia kaina išsispręs Artimųjų Rytų krizė.

Viskas galiausiai priklausys nuo kainos. Nuo naftos kainos, ant kurios kabo Rusijos biudžetas ir kuriai visi šie įvykiai neabejotinai turės įtakos. Nuo kainos, kurią Rusija, pasirengusi ir pajėgi sumokėti už Ukrainos išlaikymą savo orbitoje. Nuo kainos, kurią ES ir JAV pasirengusios sumokėti už Rusijos sustabdymą. Ir kurią Ukraina yra pasirengusi sumokėti už savo laisvę. Ši kaina labiausiai priklauso nuo ukrainiečių tautos brandos dėl savo valstybės. Nes kiti, pralaimėjimo Ukrainoje atveju, gali prarasti dalį savo interesų ir įtakos. Ukraina gali prarasti tik pati save.

Viskas iki galo nėra aišku. Bus įvairių atsitiktinumų, nenumatytų iš anksto situacijų. Provokacijų, ginkluotų susidūrimų, derybų, paliaubų ir jų nutraukimo. Vietinių vadukų iniciatyvų, keršto akcijų ir spontaniškos agresijos.

Bet vienas dalykas yra akivaizdus: jokio trečiojo pasaulinio karo nebus. Žinoma, su sąlyga, kad žaidimo dalyviai nėra neprognozuojami ligoniai.

Kol kas į tai nepanašu. Nes nei viena šalis sveiko proto ir savo interesų ribų realiuose veiksmuose neperžengė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"