TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Amerika virsta Europa

2013 02 27 6:58
Reuters/Scanpix nuotrauka

Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika tampa vis labiau europietiška. Didėjanti valstybės skola, nelanksti darbo rinka, kylantys mokesčiai ir augantis biurokratinis aparatas veda Ameriką link ekonomikos krizės.

Kone kiekvienas į Europą, Aziją ar Lotynų Ameriką atvažiavęs amerikietis išgirsta besiskundžiančius įvairių valstybių gyventojus, kad jų visuomenė vis labiau amerikonėja. "McDonald's" greitojo maisto restoranai, Holivudo filmai ir serialai sulaukia milžiniško populiarumo visame pasaulyje ir tampa Jungtinių Amerikos Valstijų prekės ženklu. Tačiau amerikietiškumas pradeda nykti pačiose JAV, o milijonai amerikiečių pastebi, kad jų šalis vis labiau europėja ir labiausiai europietiškumu užsikrečia JAV ekonomika.

XIX ir XX amžiaus pradžioje JAV ekonomika buvo laisva. Valdžia į ją nesikišo, o politikai nesistengė reguliuoti. Kiekvienas amerikietis pakluso spontaniškai rinkos tvarkai. Viską sujaukė Didžioji depresija. Prezidento Franklino Delano Roosevelto įvestas Naujasis kursas leido išbristi iš ekonominės aklavietės, tačiau pasmerkė ją plačiam valstybės reguliavimui.

Šiuo metu ekonominis saugumas galingiausioje pasaulio valstybėje jau svarbesnis už ekonomikos laisvę. Kasmetinis vartojimas šalyje sudaro beveik 50 proc. bendrojo vidaus produkto, o svarbiausias ekonomikos išteklius - žmonės - sensta ir tikrųjų amerikiečių nuolat mažėja. Ekonominis iniciatyvumas smunka, verslo kūrybiškumas mažėja, o rizikos niekas nenori prisiimti. Tokios tendencijos jau seniai būdingos Vakarų Europai, tačiau dabar ir Jungtinės Valstijos suka į šį kelią.

Dabartinėje Amerikoje ekonominė politika tampa artima socialdemokratų idėjoms. Šios idėjos nulėmė, kad daugelyje Vakarų Europos valstybių smarkiai išaugo ir nežada mažėti nedarbas, įsitvirtino nelanksti darbo rinka, ekonomika nustojo augti, užtat didėja nekontroliuojamos skolos ir gerai mokamų valstybės tarnautojų biurokratinis aparatas, o gyventojai kenčia dėl absurdiškai didelių mokesčių, nes Europa apimta ekonominės lygybės manijos. Tokių požymių jau galima pastebėti ir JAV ekonomikoje.

Europėjimas atneša nemažai negerovių JAV ekonomikai. Kasmet gerokai padidėja valstybės skola, o politikai atsisako spręsti šią problemą. Jie šnairuoja į Europą ir aiškina, kad euro zonoje blogiau nei Amerikoje. Europeizacija kenkia ir ekonominei laisvei bei konkurencingumui. Nuo 2008 iki 2011 metų valstybė pradėjo sparčiai reguliuoti visas ekonomikos sritis. Smarkiai išaugo biurokratinis aparatas, o galimybės įsidarbinti privačiame sektoriuje sumažėjo. Tai pastebėjo ir Nobelio premijos laureatas ekonomistas Robertas E.Lucasas. Kai skaitydamas paskaitą Vašingtono universitete jis paklausė studentų, kodėl Amerika imituoja Europos darbo rinkos, gerovės ir mokesčių politiką, vienas studentas atsakė: "JAV ekonomikai reikia naujo kurso."

Tačiau įsigalinčiam naujajam europietiškam kursui vis dar nepavyko sunaikinti kai kurių amerikietiškos ekonomikos elementų. Rizikos prisėmimo ir verslumo lygis Jungtinėse Valstijose išlieka daug didesnis nei Europoje, daug lankstesnė ir darbo rinka. Be to, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje kilusios ūkio krizės JAV vyriausybę tarsi įspėja, kad jei ekonomika dar labiau suks į europietišką kelią, jai gali grėsti žlugimas.

Šiuo metu JAV atsidūrė pasirinkimo kryžkelėje. Ekonomikoje ji gali žengti žingsnį link Europos arba išlaikyti amerikietiškumą, pavertusį šią šalį pasaulio supergalybe. Jeigu vyriausybės kišimasis į ekonomiką bus ribojamas, JAV galės išlaikyti ekonomikos laisvę ir rinkos dinamiškumą. Tačiau priimti tokį sprendimą nėra paprasta. Tai reikštų kompromisus, skirtingus vertybių prioritetus ir didėjantį nesutarimą dėl vyriausybės vaidmens.

Net Amerikos ekonomistai neturi vieningos nuomonės. Vieni sveikina naująją europietišką ekonomikos politiką, kiti baiminasi, kad ji gali sunaikinti šalies ekonominį identitetą. Amerika jau virsta Europa, nes valstybės skola didėja, auga socialinės išmokos, stiprėja valstybės reguliavimas ir vis daugiau amerikiečių mano, kad vyriausybė turi gelbėti juos ir jų darbo vietas.

Geriausia būtų, jei Amerika grįžtų į savąjį kelią, t. y. ekonomikos laisvė ir laisvoji rinka nustelbtų europietiškas socialdemokratines ekonomikos vertybes. Tik taip Amerikai pavyktų išlaikyti pasaulio supergalybės statusą ir tapti kelrode žvaigžde Europai bei visam pasauliui.

"The New York Post, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"