TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Amerikiečiai nenori ginti Europos

2013 01 10 6:23
Prancūzijoje kuriamas nepilotuojamas lėktuvas nEUROn tebėra eksperimentinės stadijos, jo kovinė versija pasirodys ne anksčiau kaip 2015 metais. /AFP/Scanpix nuotrauka

Europos šalys nelinkusios didinti savo gynybos biudžeto ir investuoti į glaudesnį bendradarbiavimą, kuris leistų joms įveikti technologinį atotrūkį nuo Jungtinių Valstijų. Tuo metu Vašingtono žvilgsnis saugumo srityje vis labiau krypsta į Aziją. Taigi iškyla klausimas, kiek amerikiečiai dar nori išleisti Europos gynybai.

Šio mėnesio pabaigoje NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas paskelbs, kiek 28 Aljanso narės išleidžia gynybai. Neabejojama, kad dauguma šalių skiria tam mažiau lėšų. Pasaulinė finansų krizė, o paskui prasidėjusi euro krizė privertė finansų ministrus mažinti valstybių biudžetą, todėl daugeliu atvejų nukentėjo gynyba. Neįtikima, bet Europoje Graikija tebėra tarp tų šalių, kurios išlaikė gana aukštą gynybos finansavimo lygį.

A.F.Rasmussenas nuolat prašo NATO narių nepamiršti investuoti į gynybą, kad būtų galima atremti naujas grėsmes, pavyzdžiui, kibernetinio ir energetinio saugumo srityse. Aljanso generalinis sekretorius baiminasi, jog technologinis atotrūkis tarp Europos ir Jungtinių Valstijų taps toks didelis, kad bus pakirstas NATO šalių gebėjimas veikti drauge per bendras misijas.

Europos gynybos agentūros vadovė C.F.Arnould perspėja Europos šalis, kad "bendradarbiavimas ir dalijimasis" nėra dingstis investuoti mažiau. /Užsienio spaudos nuotrauka

Jungtinės Valstijos skiria investicijoms 31 proc. savo gynybos biudžeto. Europiečiai tam išleidžia 22 proc., ir nerodo noro investuoti daugiau. Tiesą sakant, Europos Sąjungos (ES) valstybių išlaidos, tenkančios gynybai, dar niekada nebuvo tokios menkos. Tačiau ir NATO, ir ES sutaria, kad sumažinti atotrūkį galima tik vienu būdu - per išmaniąją gynybą, "veikiant išvien ir dalijantis". Tai reiškia, kad NATO ir ES narės - dauguma šalių priklauso abiem organizacijoms, - užuot pirkusios tą pačią brangią įrangą, turi bendradarbiauti daug glaudžiau. Prieš dešimtmetį įsteigtos Europos gynybos agentūros, siekiančios stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, vadovė Claude France Arnould įspėjo ES valstybes, kad "bendradarbiavimas ir dalijimasis" neturi būti priežastis investuoti dar mažiau, o tik galimybė drauge turėti tai, kas nepasiekiama atskiroms šalis, ir veiksmingiau panaudoti savo pajėgas.

Tačiau, kad ir kaip būtų įtikinėjama, mažai kas keičiasi. Europos vyriausybės mano, jog gynybos politika ir gynybos išlaidos yra grynai valstybių, jų suverenumo reikalas. Šalys sutinka dalyvauti nedideliuose bendruose projektuose, tokiuose kaip Europos gynybos agentūros sraigtasparnių mokomoji programa, bet vengia prisidėti prie didelių sumanymų, kurie iš esmės pagerintų Europos karines technologijas ir saugumą.

Analitikai pabrėžia, jog toks požiūris neprotingas, ypač turint galvoje, kad Baracko Obamos administracija vis labiau kreipia saugumo tikslus į Aziją, tad Europai tai tinkamiausias metas prisiimti daugiau atsakomybės dėl savo saugumo.

"International Herald Tribune", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"