TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Amerikos laikraščiai vis dar gyvi

2010 07 07 0:00
Rusų šnipų sulaikymas Jungtinėse Valstijose padidino laikraščių pirkimą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Dėl populiarėjančios elektroninės žiniasklaidos laikraščiai susiduria su vis didesniais sunkumais. Tačiau solidus britų savaitraštis "The Economist" rašo, kad Jungtinėse Valstijose laikraščiai skinasi kelią ir per krizę, tiesa, tik imdamiesi radikalesnių reformų.

Kas nutiko laikraščiams? Prieš metus atrodė, kad jų galas - jau už kampo. Dėl recesijos sumažėjo reklamos ir dar likusių į internetą nepersikėlusių skaitytojų. Leidinys "San Francisco Chronicle" jau skaičiavo dienas iki mirties. Tačiau įsikišo JAV federalinė prekybos komisija ir pradėjo kalbą apie spaudos gaivinimą. Ji iškėlė tokius klausimus: ar dienraščiams lemta tapti labdaros organizacijomis, ar valstybė turi juos subsidijuoti? Dabar šios diskusijos jau atrodo pasenusios.

Didžiojoje pasaulio dalyje laikraščiai mažai jaučia sunkmečio ženklų. Vokietijos ir Brazilijos leidiniai visai numojo ranka į krizę. Net Amerikoje, kuri laikoma labai komplikuota globalinės industrijos dalimi, laikraščiai ne tik išgyveno, bet dauguma ir vėl ėmė duoti pelno. Ne 20 proc., kaip buvo įprasta prieš porą metų, tačiau vis dėlto pelno.

Tiesa, labai linksma nebuvo. Dauguma laikraščių bandė išgyventi siųsdami žurnalistus į užsienį. Amerikos žiniasklaidos redaktorių bendrija mano, kad nuo 2007 metų buvo prarasta 13 500 naujienų skyrių darbo vietų, o skaitytojams teko daugiau mokėti už "liesesnius" leidinius. Kai kurios redakcijos net išdrįso atsisakyti laikraščių pristatymo į užmiestį. Tačiau šios beviltiškos priemonės pasirodė tinkamos, tad, žurnalistų nelaimei, gali būti praplėstos dar labiau.

"Corolla" yra "Corolla"

Laikraščiai, įvertinę pajamas, gaunamas iš skaitytojų ir reklamos, pamažu tampa labiau subalansuotu verslu. Amerikos leidiniai jau seniai išsiskyrė savo priklausomybe nuo reklamos. Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos duomenimis, 2008 metais jie net 87 proc. pajamų gaudavo iš reklamos. Japonijoje - tik 35 proc., todėl japonų laikraščių redakcijos jautėsi stabiliau.

Viesulas, nusiaubęs naujienų skyrius, pakenkė visiems, tačiau daugiausia žalos padarė toms sritims, kurios laikraščiuose mažiausiai išsiskiria. Iš puslapių dingo automobilių ir filmų apžvalgininkai, taip pat mokslo ir verslo reporteriai. Užsienio biurų etatai buvo žvėriškai apkarpyti, dėl to leidiniai pasidarė nebe tokie išbaigti. Tačiau žiniasklaidos versle išbaigtumas jau nebelaikomas dorybe. Geriausias to pavyzdys - Otiso Chandlerio kūrinio likimas.

1960 metais šeimos ryšiai padėjo O.Chandleriui gauti "The Los Angeles Times" vadovo kėdę. Šis laikraštis buvo siauras ir konservatoriškas, atspindintis miestą, kuriam jis tarnavo. O.Chandleris, susitelkdamas į užsienio naujienas ir objektyvius pranešimus, nusprendė sukurti Vakarų pakrantės varžovą dienraščiui "The New York Times". Rezultatas buvo pribloškiantis, bet, kaip galiausiai pasirodė, ne itin pritaikytas interneto erai. Pastaraisiais metais laikraščiui kelis kartus teko mažinti darbuotojų skaičių, o 2007-aisiais "The Los Angeles Times" nupirko nekilnojamojo turto magnatas. Dar po metų šis paprašė apsaugoti jį nuo bankroto.

Tokių leidinių problema - savo srityje jie yra puikūs, bet neišsiskiria tiek, kad žmonės už tai mokėtų pinigus. "The Los Angeles Times" užsienio reportažai nuostabūs, tačiau sunku pasakyti, ar geresni už "The New York Times" arba užsienio laikraščių, prie kurių Los Andželo gyventojai turi nevaržomą prieigą per savo nešiojamuosius kompiuterius, iPhone telefonus, straipsnius. Be to, nelabai aišku, kam kiekvienam dideliam leidiniui reikia nuosavo automobilių apžvalgininko: "Corolla" yra "Corolla", nesvarbu, ar ją vairuoja Albukerko, ar Atlantos gyventojas. Taip pat nesuprantama, kodėl kandidatams į prezidentus ar sporto komandoms skiriama tokia didelė žurnalistų palyda. Laikraščiai turėtų koncentruotis į tuos dalykus, kuriuos jie išmano geriausiai, dažniausiai tai - vietos naujienos ir sportas. Jeigu likusi žinių dalis perkama iš naujienų agentūrų, skaitytojai vargu ar skųsis, kol konkuruoja didžiausi jų tiekėjai.

Specializacija - geresnė kokybė

Niūru prognozuoti dar didesnį rašytojų darbo vietų praradimą, tačiau skaitytojui nesvarbu, ar laikraščiai numetami prie jo durų slenksčio, ar platinami skaitmeniniu būdu - jie turi siūlyti tai, kas išsiskiria. Tai tik patvirtina naujos technologijos, tokios kaip "Apple" iPad. Nusipirktas glotnus metalo ir stiklo blokelis magiškai neįtikina žmogaus, kad jis turėtų pradėti mokėti už naujienas. Skaitytojas mokės už žinias tik tada, kai manys, kad jos vertingos. Laikraščiai turi žūtbūt į tai koncentruotis.

Vertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"