TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Amžina latvių kova dėl gyvybinės erdvės savo valstybėje

2013 08 06 10:16
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Latvijos universiteto profesorės, su studentais dažnai vykstančios "medžioti" folkloro lobių, dabar Saeimos deputatės (partija „Vienybė“) Janinos Kursytės pavardė paprastai asocijuojasi su latviškumo sergėjimu. Idėjiniai priešininkai nemėgsta jos kaip velnias kryžiaus, teigia dienraštis „Neatkariga rita avize“.

Korespondentės paklausta, ar jai neatrodo, kad latviai gerokai pralaimi nelygioje kovoje su didžiausia valstybės tautine mažuma, profesorė sakė: „Labai nesinorėtų to pripažinti, bet požymių yra... Anksčiau latvius ypač palaikė mūsų vertybių suvokimas. O dabar...”

„Latvių ir rusų tautų mentalitetas istorijos vingiuose susiklostė labai skirtingas, o okupacinis režimas mus prievarta sujungė į vieną gyvenamąją erdvę. Gal čia - prieštarų priežastis?” – klausė žurnalistė.

„Istoriniu požiūriu visada vyko tarpusavio kova dėl gyvenamosios erdvės. Norėčiau atskirti sąvokas rusų inteligencija, rusų tauta nuo rusakalbių homo sovieticus. Ką nors pakeisti į gera galima tiktai esmingai keičiant švietimo sistemą. Esu už tai, kad jau nuo vaikų darželių valstybė turėtų finansuoti švietimą tiktai latvių kalba. Nesame tokie turtingi, kad leistume sau valstybės finansavimą ugdymo įstaigose keliomis kalbomis”, - sakė J.Kursytė.

Kalbėdama apie mirtinai pavojingus, šaknis naikinančius emigracijos procesus ir ką daryti, kad tauta neišnyktų, profesorė kreipė dėmesį į regionus: „Reikėtų atrasti vidinį pamatą, kodėl svarbu, kad Latvijos valstybė egzistuotų. Aišku, kad nebetinka nei senieji šaukliai, nei ankstesnioji motyvacija, telkusi sovietmečiu – atgauti laisvą Latviją. Dabar mes ją turime, tačiau šiandien išlikti gali tokia valstybė, kuri atranda savus regioninės tapatybės simbolius. Ne veltui išvažiavusieji visų pirma klausia: na, kaip ten Cėsyje, Rėzeknėje ar Alsungoje? Neklausia – kaip ten Latvijoje? Štai būtent tokią regioninę empatiją mums reikia stiprinti, jei norime išgyventi kaip valstybė.”

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"