TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Analitikai: „Brexit“ būtų pragaištingas ES vaidmeniui pasaulyje

2016 06 13 15:00
Pasitraukimo iš ES priešininkų plakatas Šiaurės Airijoje. AFP/Scanpix nuotrauka

Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos, Bendrija liktų be itin svarbios, branduolinį ginklą turinčios tarptautinės veikėjos, ir tai turėtų katastrofiškų pasekmių jos pozicijoms pasaulio arenoje, sako analitikai.

„Brexit“ laikas negalėtų būti blogesnis, turint galvoje, kad ES kovoja su rimčiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo laiko, o kontinente auga konflikto Artimuosiuose Rytuose kurstomo terorizmo grėsmė.

Analitikai sako, kad tokiu skilimu bloke veikiausiai nepraleistų progos pasinaudoti Rusija, kurios ryšiams su ES smarkiai pakenkė konfliktas Ukrainoje.

„Didžiosios valstybės, tokios, kaip Jungtinės Valstijos, Kinija ir Rusija, pamatys politiškai ir geopolitiškai susilpnėjusią ES, jei įvyks „Brexit“, – naujienų agentūrai AFP sakė Briuselyje dirbanti Prancūzijos tarptautinių santykių instituto (IFRI) analitikė Vivien Pertusot.

Pastaraisiais metais ES siekė didinti savo įtaką tarptautinėje arenoje.

Bendrija padėjo pasiekti istorinį susitarimą su Iranu dėl šios šalies branduolinės programos ir glaudžiai bendradarbiavo su Vašingtonu bei Maskva, ieškant būdų atnaujinti į aklavietę patekusias taikos derybas tarp Izraelio ir palestiniečių.

Analitikai sako, kad tokios valstybės, kaip Britanija, kuri yra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinė narė ir viena svarbiausių NATO šalių, praradimas veikiausiai sumažintų ES įtaką ir jos autoritetą pasaulyje bei paverstų bloką labiau intraversiniu.

ES netektų įtakos

„Tai būtų blogos žinios, kalbant apie ES vaidmenį. ES prestižas sumenktų, jei blokas pirmą kartą per savo istoriją sumažėtų“, – sakė Janis Emanuilidis iš Briuselyje įsikūrusio Europos politikos centro.

„Tai pasiųstų signalą, kad ES pamažu, bet nuolat juda blogėjimo kryptimi“, – sakė jis ir leido suprasti, kad tokiu silpnumu gali būti pasinaudota.

„Kinai ir rusai gali pasinaudoti tuo... daryti spaudimą ir toliau skaldyti“, – sakė jis.

V.Pertusot nuomone, ES įtaka taip pat sumažės tokiuose regionuose, kaip Lotynų Amerika ir Pietryčių Azija, kurios laiko ES pavyzdžiu savo regioninėms organizacijoms, tokioms, kaip „Mercosur“ ir ASEAN.

Kita vertus, kai kas mano, kad „Brexit“ atveju blokui būtų atrištos rankos savarankiškai formuoti labiau vieningą pasaulinę poziciją.

Tačiau analitikai sako, kad valios tai daryti nematyti, ir priduria, jog dauguma valstybių narių krizės akivaizdoje savo saugumą sieja su JAV vadovaujamu Šiaurės Atlanto Aljansu. Iš 28-ių ES narių 22-i priklauso NATO.

Rosa Balfour iš Vokietijos Marshallo fondo Jungtinėse Valstijose sakė, kad „Brexit“ faktiškai sugriautų pastangas sukurti tai, ką ES dabar vadina bendra saugumo ir gynybos politika.

„Britanijos, kuri yra itin svarbi Europai saugumo ir kariniu požiūriu, pasitraukimas... tikriausiai turėtų katastrofiškų padarinių bendrai saugumo ir gynybos politikai“, – sakė R.Balfour agentūrai AFP.

„Abejotina, ar be britų resursų verta siekti gynybos integracijos“, – pabrėžė ji.

ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini baigia vienus metus trukusią peržiūrą, kurios tikslas – parengti naują bloko politiką atsižvelgiant į neseniai įvykusius pokyčius, tokius, kaip santykių su Rusija įšaldymas dėl krizės Ukrainoje bei karas Sirijoje.

Peržiūra bus pristatyta ES lyderiams bloko viršūnių susitikime, kuris įvyks netrukus po „Brexit“ referendumo Britanijoje.

Prancūzų ir vokiečių „Planas B“?

Britanijai pasitraukus, Prancūzija ir Vokietija, istorinės ES sunkiasvorės, liktų svarbiausiomis užsienio ir gynybos veikėjomis bloke.

Kalbama, kad šios šalys rengia bendrą „Planą B“, jei britai referendume nubalsuotų už pasitraukimą iš ES.

Stefani Weiss iš Bertelsmanno fondo sakė, kad Britanijos įtaka šiose srityse iš tiesų mažėja, Paryžiui ir Berlynui atliekant sunkiausius darbus.

„Pastaruoju metu užsienio politikos srityje iš britų pusės nebūta daug iniciatyvų. Jie nedalyvavo derybose dėl konflikto Ukrainoje“, – pažymėjo S.Weiss agentūrai AFP.

Tačiau kiti analitikai abejoja, kad Prancūzija ir Vokietija imtųsi vadovaujančio vaidmens.

Jie taip pat skeptiškai vertina prielaidas, kad „Brexit“ galėtų paskatinti ES imti veikti, valstybėms narėms suvokiant, kad be Britanijos joms pačioms teks prisiimti atsakomybę ir rodyti iniciatyvą.

Teigiama, kad Prancūzijai, kuri pasitraukus Britanijai liktų vienintele branduolinį ginklą turinčia bloko valstybe ir nuolatine JT Saugumo Tarybos nare, labiau rūpi jos pačios tarptautinis vaidmuo ir interesai, o ne vadovavimas naujai ES saugumo politikai.

„Mes nenorime nė įsivaizduoti, kas nutiktų „Brexit“ atveju“, – sakė vienas ES diplomatinis šaltinis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"