TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Analitikai: Putinas nori chaoso, o ne invazijos

2014 04 11 16:35
Prorusiški protestuotojai Luhanske. Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia išlaikyti įtaką Ukrainoje, kurstydamas neramumus šalies rytiniuose regionuose, kur didelę gyventojų dalį sudaro rusakalbiais, tačiau tikriausiai nepasiųs ten karių, kad atplėštų tas teritorijas, kaip Maskva pasielgė Kryme, sako analitikai.

Kremliui perėmus kontrolę Ukrainai priklausančiame Juodosios jūros pusiasalyje ir sutelkus dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos rytinių sienų, Europoje daugelis neramiai prognozuoja, kad V.Putinas okupuos kaimyninės šalies rytinę dalį.

Tačiau sunkiai sukalbamas Rusijos lyderis atrodo labiau linkęs žaisti diplomatinį katės ir pelės žaidimą su Vakarų šalimis, kurstydamas įtampą savo pažadas ginti rusakalbius Ukrainos rytuose, tačiau kol kas neįgyvendindamas savo grasinimų.

Buvusi Ukrainos šeimininkė Rusija dabar spaudžia Kijevą ir jo sąjungininkus Briuselyje bei Vašingtone suteikti didesnes galias šalies rytiniams regionams, pereinant prie federacinės valstybės modelio, bei suteikti valstybinės kalbos statusą rusų kalbai.

Tačiau į akis krenta, kad Kremlius neišsakė palaikymo prorusiškiems kovotojams, kurie pastarosiomis dienomis užiminėjo vyriausybinius pastatus svarbiuose rytų Ukrainos miestuose ir skelbė tuos regionus suvereniomis „liaudies respublikomis“.

Veikiausiai siųsdamas signalą, jog nenori gilinti konfrontacijos su Vakarais, V.Putinas trečiadienį išreiškė viltį, kad ateinančią savaitę planuojamos keturšalės derybos su Europos Sąjunga (ES), Jungtinėmis Valstijomis ir Ukraina duos teigiamų rezultatų.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas pasiuntė laišką 18 Europos šalių, perkančių dujas iš Rusijos, lyderiams, perspėdamas, kad Maskva gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą Ukrainai, jeigu Kijevas neapmokės 2,2 mlrd. JAV dolerių (5,49 mlrd. litų) sąskaitos. Toks žingsnis taip pat sutrikdytų dujų tranzitą per Ukrainą į Europą.

Tačiau jis taip pat užsiminė, kad Maskva ir Briuselis gali bendradarbiauti, atkurdami pašlijusią Ukrainos ekonomiką. Toks pareiškimas gali būti dar vienas V.Putino mėginimas kiek žengtelėti atgal nuo karinės konfrontacijos slenksčio.

„Krymo scenarijaus pasikartojimo nebus“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitinio instituto „Political Expert Group“ vadovas Konstantinas Kalačiovas. Maskva tikriausiai apsiribos tik logistine ir moraline pagalba prorusiškiems separatistams, pridūrė jis.

Rytų Ukrainos okupacija, kur dauguma gyventojų nepalaiko atsiskyrimo nuo Kijevo, susijusi su milžiniška politine ir ekonomika rizika, sako analitikai. ES ir JAV jau paskelbė tikslines sankcijas kai kuriems artimiausiems V.Putino sąjungininkams.

JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai turėtų ruoštis griežtinti sankcijas, jeigu Rusija toliau eskaluos krizę Ukrainoje. Naujos Vakarų sankcijos gali būti nutaikytos į visą Rusijos politinį elitą ir skaudžiai smogti stringančiai tos šalies ekonomikai.

Jau dabar prognozuojama, kad Krymo aneksijai smarkiai sulėtins Rusijos ekonomiką, sumažins bendrąjį vidaus produktą ir suintensyvins kapitalo nuotėkį. Pasaulio banko vadovas Jimas Yong Kimas irgi perspėjo, kad ši krizė smarkiai paveiks Rusiją ir šiais metais sukels recesiją. „Tai labai rimtas klausimas Rusijai – labai rimta problema jos augimo perspektyvoms, – jis ketvirtadienį sakė žurnalistams Vašingtone. – Taigi, mes tiesiog raginame visas šalis tęsti derybas ir rasti taikias priemones judėti į priekį.“

Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrai ir centrinių bankų valdytojai vėliau surengė trumpą susitikimą, kuriame buvo aptarta padėtis Ukrainoje, „jos finansavimo poreikiai ir tarptautinis atsakas“.

Daugelis ekonomistų ir investuotojų Ukrainos rytinę dalį ir jos neturtingą Donbaso regioną, kuriame išvystyta akmens anglių kasybos pramonė, tikriausiai laikys nauju ekonomikos stabdžiu, o ne privalumu. „Bet kokia karinė operacija pietryčiuose (kurios taip bijo Vakarai) atrodo nepelninga ir nebūtina“, – rašoma Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ vedamajame, kuriame perspėjama dėl „milžiniškų naujų Rusijos biudžeto išlaidų“.

Carnegie centro Maskvoje analitikas Aleksejus Malašenka daro panašią išvadą, sakydamas, kad sprendimas pasiųsti karius į rytų Ukrainą būtų „kvailumo viršūnė“. „Jie (Kremlius) jau pajuto, kad nuėjo per toli, kad rizika – milžiniška“, – jis sakė AFP.

Nesugebėjusi užtikrinti, kad visa Ukraina tvirtai liktų Maskvos įtakos zonoje, Rusija sieks išlaikyti savo politinėje ir ekonominėje orbitoje bent kaimyninės šalies rytinius regionus, ten kurstydama nestabilumą. „Tai bus nesiliaujančio „valdomo chaoso“ scenarijus, – pažymėjo K.Kalačiovas. – Maksimali programa – paversti Ukrainą revoliucijos, demokratijos, daugiapartinės sistemos ir europinio pasirinkimo neigiamų padarinių pavyzdžiu.“

Pasak jo, tokia taktika padėtų V.Putinui ne vien išsireikalauti didesnių nuolaidų iš proeuropietiškos Kijevo vyriausybės, besiruošiančios pirmalaikiams prezidento rinkimams gegužės 25 dieną, bet ir sustiprinti savo pozicijas namuose. „Tačiau toks chaosas turėtų turėti savo ribas – niekam nereikia šimtų tūkstančių pabėgėlių ir pilietinio karo“, – aiškino analitikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"