TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Analitikai: Vokietijos „didžioji koalicija“ būtų naudinga Europai

2013 09 23 15:10
Reuters/Scanpix nuotrauka

Vokietija gali šiek tiek sušvelninti savo požiūrį į partnerius Europoje, jeigu kanclerė Angela Merkel paprašys savo varžovų socialdemokratų suformuoti su ja koaliciją po savaitgalį vykusių rinkimų, pirmadienį paskelbė analitikai.

Tai galėtų atnešti labai reikalingą pažangą Europos integracijos procese, nors A.Merkel tebesilaiko politikos, kad skolų prislėgtos euro zonos narės gali būti finansiškai gelbėjamos tik mainais į drastiškas ekonomikos reformas, pažymėjo ekspertai.

Pasiekusi stulbinamą triumfą sekmadienį vykusiuose rinkimuose, A.Merkel ir jos konservatyviosios partijos CDU bei CSU užsitikrino geriausius rezultatus per pastaruosius 23 metus. Jos laimėjo 41,5 proc. balsų ir tik visai nedaug trūko, kad būtų užsitikrinusios absoliučią daugumą.

A.Merkel dabar privalo pradėti derėtis su potencialiais partneriais, kad sukurtų valdantįjį didžiausios Europos ekonomikos aljansą. „Didžioji koalicija“ su Socialdemokratų partija (SPD), panaši į valdžios pasidalijimo schemą per A.Merkel pirmąją kadenciją 2005–2009 metais, atrodo labiausiai tikėtina baigtis.

Analitikų nuomone, tokia koalicija nelemtų jokių didelių politikos pokyčių, ypač Europos atžvilgiu.

„Apklausos rodo, kad dauguma vokiečių nori didžiosios koalicijos, vadovaujamos Merkel, – rašo banko „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas. – Po ilgos rinkimų nakties beveik neabejotina, kad jų noras bus išpildytas. Poveikis politikai būtų mažas – vargu ar būtų kokių nors pokyčių Europos lygmenyje, o namuose (tikėtinas) kuklus pokrypis centro kairiosios programos link.“

Tuo tarpu banko „UniCredit“ ekonomistas Andreasas Reesas sakė, kad „atnaujinta didžioji koalicija toliau plauks Europai palankiu kursu“. „Gali netgi nutikti taip, kad naujoji vyriausybė bus (šiek tiek) labiau konstruktyvi Europos atžvilgiu nei anksčiau“, – pažymėjo jis.

Nors nauja euroskeptiška partija AfD surinko 4,7 proc. balsų, ji nepateko į federalinį parlamentą, o „triuškinama dauguma vokiečių lieka visiškai įsipareigoję Europos reikalui“, pridūrė A.Reesas.

„Po rinkimų tęsiama Europai draugiška politika laiduos tolesnę labai reikalingą pažangą Europos integracijoje“, – nurodė analitikas.

Banko „Deutsche Bank“ Europos ekonomikos tyrimų skyriaus vadovas Gilles'is Moecas nurodė, kad „mums tikriausiai judant į CDU-SPD koaliciją, o Bundesrate (aukštuosiuose parlamento rūmuose) toliau dominuojant centro kairiesiems, tikėtina, kad Vokietija neatitrūks nuo reformuotos socialinės rinkos ekonomikos, kuria ji paveldėjo iš (SPD kanclerio Gerhardo) Schroederio ir ankstesnių Merkel vyriausybių“.

Vokietijos požiūris Europos atžvilgiu per krizę „buvo vis labiau bendrai tvarkomas CDU ir SPD, tuo tarpu Merkel susidūrė su vis didesniu nepasitenkinimu savo pačios partijoje, o FDP buvo linkusi į griežtesnį požiūrį (euro zonos) periferijos atžvilgiu“, G.Moecas sakė naujienų agentūra AFP. „Koalicijoje šis bendras tvarkymas taps labiau formalus, tačiau bendra žinia iš Berlyno likusiai Europos daliai veikiausiai nesikeis“, – pridūrė jis.

Banko „Barclay's“ tyrimų analitikas Thomas Harjesas prognozuoja, kad gali prireikti laiko, kol CDU/CSU susitars dėl koalicijos su SPD.

2005 metais derybos dėl koalicijos truko du mėnesius.

CDU/CSU surinko 42 proc., o SPD – 26 proc. balsų, todėl A.Merkel konservatoriai „būtų stipresni partneriai, bet SPD dar gali reikalauti, kad būtų vykdomi kai kurie esminiai jos politikos pasiūlymai“, pastebėjo Th.Harjesas.

Vidaus politikos srityje socialdemokratai gali reikalauti nustatyti nacionalinį minimalų darbo užmokestį, padidinti pajamų mokestį, siekiant surinkti lėšų papildomoms investicijoms ir švietimui, taip pat įvesti griežtesnį reguliavimą, ypač finansų sektoriuje.

Tačiau „Europos lygmenyje nesitikime didelių pokyčių nuo dabartinės Merkel pozicijos ir tęsiamos paramos silpnesnėms euro zonos valstybėms“, sakė „Barclays“ ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"