TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Analitikas pataria, kaip Vakarams elgtis su Rusija

2015 09 01 9:00
Maskvos Kremlius. factoped.com nuotrauka

Jungtinės Karalystės analitinio centro „Chatham House“ ekspertas Jamesas Nixey, analizuojantis santykius su Rusija ir posovietinėmis šalimis, siūlo būdus, kaip Vakarai turėtų bendrauti su Maskva. Jis teigia, kad tai turi priklausyti nuo įrodymų apie konkrečius šios šalies veiksmus. Iš dalies, nuo Rusijos požiūrio į Ukrainą ir kaip ji vertina Kijevo pozicijas.

Vakaruose tuos, kurie dėl stiprios politikos ir griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu jaučiasi nejaukiai, galima suskirstyti į keturias kategorijas. Visi turi bendrą bruožą – posovietines šalis laiko tarsi antrarūšėmis. Mažiau reikšmingomis, negu, tarkime, Lenkija, aišku, dar mažiau svarbiomis, negu Rusija. Taip teigia Rytų Europos ekspertas J. Nixey. Analitinio tarptautinių santykių centro „Chatham House“, kuriame jis dirba, tyrimai yra skirti išvengti ateities karų, rašo apostrophe.com.ua.

Rusiją laiko galinga

J. Nixey tvirtinimu, pirmiausia tai yra tie, kurie jau sukompromituoti ilgalaikiais ryšiais su Kremliumi arba rusiškomis įmonėmis. Pavyzdžiai gali būti buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis ir buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi. Antra kategorija yra tokie, kurie mano, kad patys Vakarai kalti dėl blogų santykių su Rusija. Kai kurie jų teigia, kad Vakarai elgiasi ne geriau, negu Maskva. Trečiai kategorijai galima priskirti tuos, kurių nuomone, nors Rusija nėra Sovietų Sąjunga, vis dėlto ji – galinga jėga ir su ja reikia skaitytis ir gerbti. Tokių nuomone, didžiosios valstybės visada baugina mažesnius ir silpnesnius kaimynus. Galiausiai yra tie, kurie supranta egzistuojančią problemą ir su įtarimu žiūri į Kremliaus ketinimus, bet pažymi Rusijos veiklos skirtumus posovietinėje erdvėje ir už jos ribų. Pagal šį požiūrį, ginti reikia tas valstybes, kurios kadaise buvo kontroliuojamos sovietų ir esančias nuo jų labiau į Vakarus, bet nėra jokių įsipareigojimų toms, kurios nėra NATO narės. Galbūt todėl, kad daugeliui posovietinių šalių, kaip ir Rusijai, vadovaujama apverktinai, todėl jos „nevertos“, kad būtų rizikuojama, ginant nuo Rusijos spaudimo.

Gerokai agresyvesnė

Eksperto teigimu, Rusiją reikia matyti kaip valstybę, turinčią įvairių interesų Europoje, atvirai užsiimančią antivakarietiška propaganda, siekiančią sustiprinti savo pozicijas užsienyje ir tai darančią gerokai agresyviau, negu JAV kada nors propagavo savo demokratiją. Kremliaus laimė, pagrindiniai jo taikiniai užsienyje būna geografiškai artimi kraštai, korumpuoti ir autoritariniai, taip pat pernelyg „svarbūs Rusijai“, kad Vakarai į tai įsitrauktų.

Pasak J. Nixey, geriausias būdas bendrauti su Rusija – ne per ideologijos prizmę, tačiau remiantis įrodymais. Tarkime, jei yra įrodymų, kad Rusija gavo galimybę 2018 metais rengti Pasaulio futbolo čempionatą per kyšius, jai turi būti atimta tokia teisė. Jei tokių duomenų nėra, ši teisė turi likti, įsitikinęs analitikas.

Bent jau apribotų veiksmus

Jeigu būtų patvirtinimų, kad Rusija traukiasi iš Ukrainos, kartu ir iš Krymo, tada Vakarai turėtų atsiliepti, pavyzdžiui, nutraukdami sankcijas. Jeigu galima įrodyti, kad Kremlius palaiko neramumus Ukrainos teritorijoje – finansais, ginklais ir savo karinėmis pajėgomis, Vakarai turėtų reaguoti baudžiamosiomis priemonės, tarp jų – ir sankcijomis. Artimiausioje ateityje Vladimiro Putino tai nepriverstų atsitraukti, bet padėtų apriboti tolimesnių jo veiksmų pasirinkimą. Taip pat pasiųstų ženklą Rusijos elitui ir tiems, kurie susiję su šia šalimi.

Politika, kuri remiasi faktais, turėtų būti taikoma ir kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms. Sakykime, jei reformos Ukrainoje nesėkmingos, ji neturėtų tikėtis tolesnio Vakarų finansinio palaikymo. „Chatham House“ naujasis Ukrainai skirtas forumas turi tikslą rinkti įrodymus „už“ ir „prieš“, kad padėtų tiems, nuo kurių priklauso sprendimas, taip pat ir investuotojams.

Kadangi dabar nevyksta Šaltasis karas, mes neturime palaikyti dabartinę Rusijos retoriką apie tai, kad ši tapo jo dalyve. Pripažinti, kad buvusios sovietinės respublikos yra priklausomos nuo Rusijos būtų ne tik išdavystė, bet ir politinė nesėkmė“, – išvadą daro ekspertas.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"