TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Anglių renesansas Vokietijoje

2015 11 12 6:00
Mėnesio pradžioje Berlyne aplinkosaugos aktyvistai su kanclerės Angelos Merkel ir vicekanclerio Sigmaro Gabrielio kaukėmis reikalavo, kad vyriausybė nutrauktų anglių kasybą ir uždarytų anglimis kūrenamas jėgaines. AFP/Scanpix nuotraukos

Vokietija ilgai buvo pasaulio lyderė žaliosios energetikos srityje. Tačiau artėjant gruodžio mėnesį Paryžiuje vyksiančiai Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai vis garsiau kalbama apie tai, kad vokiečiai šiuo atžvilgiu praranda moralinį autoritetą. Šalis tampa vis labiau priklausoma nuo anglimis kūrenamų elektrinių.

Vis dėlto vokiečiai ir toliau giriasi kitoms valstybėms veiksmingai kovojantys su užterštumu. Ši tema buvo viena svarbiausių per nesenus kanclerės Angelos Merkel vizitus Brazilijoje ir Indijoje. Šios dvi šalys į aplinką išmeta daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasaulyje. Tačiau pačioje Vokietijoje ekspertai perspėja, kad dėl galingos valstybės anglių pramonės šaliai greitai gali tekti pamiršti vieną pozityviausių jai kada nors prikabintų pravardžių – „žaliasis vunderkindas“.

Išgąsdinti Fukušimos

Vokietijos energetikos bėdos prasidėjo, kai vyriausybė po Japonijoje įvykusios Fukušimos elektrinės avarijos pažadėjo pereiti nuo atominių jėgainių prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Seniausias branduolines elektrines vokiečiai pradėjo uždarinėti 2011 metais. Tuomet planuota iki 2022-ųjų visiškai atsikratyti urano naudojimo energetikoje, o branduolinių jėgainių vietą užleisti atsinaujinantiems šaltiniams. Tačiau iš tiesų ėmė stiprėti ne saulės, vėjo ar vandens energetika, o anglių pramonė.

Kūrenamos anglys sukuria didžiąją dalį vokiečių naudojamos energijos.

Pernai anglimis kūrenamos Vokietijos jėgainės pagamino 44 proc. čia suvartotos energijos – daugiau nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tuo metu iš atsinaujinančių šaltinių išgauta 26 proc., o iš dar paliktų veikti atominių elektrinių – 16 proc. sunaudotos energijos. Šis vadinamasis anglių renesansas kenkia valstybės įvaizdžiui ir kertasi su vokiečių pastangomis mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. 2013 metais jis padidėjo 1,2 proc., nors prieš tai visą dešimtmetį mažėjo.

Kompromisas

Šių metų liepos mėnesį Vokietijos anglių pramonė ir vyriausybė priėjo kompromisą: atsisakyta planų visoms anglimis kūrenamoms jėgainėms įvesti papildomus mokesčius, tačiau nuspręsta iki 2017-ųjų uždaryti visas elektrines, iš rausvųjų anglių – vienų kenksmingiausių aplinkai energijos šaltinių – pagaminančias nuo 2,7 gigavato energijos. Tačiau numatyta ir svarbi išimtis. Bent iki 2021 metų dalis, o gal ir visos iš šių jėgainių liks atsarginėmis energijos gamintojomis. Jos turės užtikrinti, kad šalies neištiktų energijos stygius, nes vėjas ar saulė mažiau patikimi šaltiniai nei anglys. Vadinasi, jėgainės turės būti nuolatos pasiruošusios energijos gamybai ir nereikės mažinti jose dirbančių žmonių skaičiaus. Ekspertų teigimu, šis susitarimas iš esmės reiškia, kad ateinantį dešimtmetį, o gal ir ilgiau Vokietijos anglių pramonei tikrai negresia nuosmukis.

Politologai atkreipia dėmesį, kad 2017 metais Vokietijos laukia parlamento rinkimai, iki kurių valdžia nenorėjo rizikuoti ir skaudžiai smogti daug darbo vietų kuriančiai anglių pramonei. Be to, šis kompromisas teikia vilties, kad vyriausybei pavyks pasiekti savo pačios užsibrėžtą tikslą sumažinti išmetamųjų dujų kiekį, o visus svarbius sprendimus nustumia į ateitį ir palieka juos priimti būsimai vyriausybei.

Nukentės gamtinių dujų tiekėjai

Labiausiai dėl šio sprendimo nukentės gamtinių dujų tiekėjai – užsienio bendrovės, nedarančios jokios įtakos rinkimų rezultatams. Šią vasarą nustatytose naujose energetikos politikos gairėse gamtinės dujos beveik neminimos. Jose aiškiai apibrėžta, kad pirmenybę Vokietija teiks žaliesiems energijos šaltiniams, o anglimis kūrenamos jėgainės veiks kaip atsarginės. Vien pernai vokiečių sunaudotas gamtinių dujų kiekis nusmuko 16 proc. ir nėra jokių ženklų, kad ims vėl augti.

Dėl tokių nuostatų labiausiai turėtų nukentėti Rusijos gamtinių dujų koncernas „Gazprom“. Daug metų Vokietija buvo didžiausia jo klientė Europoje. Įmonė, kuriai vis labiau reikia rasti naujų pirkėjų žemyne, planuoja pratęsti dujotiekį „Šiaurės srautas“, jungiantį Rusiją ir Vokietiją, kad galėtų tiekti gamtines dujas į daugiau Vakarų Europos šalių.

Didžiosios Britanijos dienraštis „The Financial Times“ skelbia, kad šiandienos Vokietijos energetikos politika visų pirma remiasi savais ištekliais, o ne importu. Galbūt tai nėra pigiausias variantas, tačiau politiškai pateisinamas – nedarbas čia vis dar viršija 10 procentų.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"