TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Anot estų, Rusija puola visą Europos Sąjungą

2007 05 03 0:00
Rusijos milicininkai ir omonininkai tramdė Kremliaus palaikomus agresyvius aktyvistus, kai šie ėmėsi tiesiogiai puldinėti diplomatus prie Estijos ambasados Maskvoje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Estija sieks, kad Europos Sąjunga (ES) labai rimtai reaguotų į Rusijos pradėtą Estijos puolimą, kuris daugeliui estų primena 1940 metus. Laimė, kaip sako žmonės, dabar Estija priklauso NATO ir ES.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas pareiškė, kad puldama Estiją Rusija puola visą Europos Sąjungą (ES). Šiandien Estijos vyriausybei bus pateiktas siūlymas dėl priemonių, kurias ES galėtų taikyti Rusijai. Šios priemonės turi taip paveikti Maskvą, kad ji nutrauktų savo išpuolius, nebesikištų į kitų valstybių vidaus reikalus ir laikytųsi Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių.

"Būtina, kad ES labai rimtai reaguotų į Rusijos žingsnius", - pabrėžė ministras U.Paetas. Tai gali reikšti įvairių ES ir Rusijos derybų pristabdymą ar atsisakymą jas pradėti. "Reikia gerai apsvarstyti klausimą dėl ES ir Rusijos viršūnių susitikimo perkėlimo", - teigė U.Paetas.

Dėl neramumų kurstymo ministras apkaltino Rusijos ambasadą Taline. "Prieš riaušes Estijos sostinėje ir kituose miestuose Rusijos ambasados nariai labai keistose vietose, tokiose kaip Talino botanikos sodas, susitiko su neramumų kurstytojais", - sakė U.Paetas. Jis dar pridūrė, kad virtinė kibernetinių išpuolių, dėl kurių vyriausybė turėjo laikinai uždaryti savo interneto svetaines, buvo surengta naudojantis Rusijos administracijos kompiuteriais, įskaitant prezidento Vladimiro Putino kanceliarijos kompiuterius.

Vyksta žodžių karas

Lankydamasi Estijoje Rusijos delegacija apkaltino šalies valdžią, jog viename sandėlyje priešais Talino uostą pareigūnai kankino šimtus per riaušes sulaikytų asmenų. "Daugelis nevyriausybinių organizacijų ir žurnalistų mums pranešė, kad daug žmonių po balandžio 27 ir 28 dienos įvykių patyrė siaubingų kankinimų, - pareiškė vienas delegacijos vadovų Leonidas Sluckis. - Nesunku įsivaizduoti, nes 1,2 tūkst. sulaikytųjų sugrūsta čia. Tai nepriimtina šalyje, kuri priklauso Europos Tarybai."

Policija nurodė, kad riaušių Taline dalyviai išdaužė Menų akademijos langus, įsilaužė į Nacionalinį teatrą, plėšė parduotuves. Pareigūnai sulaikė beveik 1000 žmonių. Dauguma jau paleisti. Pasak ministro U.Paeto, Rusijos televizija pranešė, kad Estijos policija žudo sulaikytus asmenis ir kad Estijos gynybos pajėgoms buvo įsakyta šaudyti rusus. "Visa tai akivaizdus melas", - pabrėžė U.Paetas.

Rusijos įstatymų leidėjai taip pat užsipuolė Estiją dėl sunkiosios technikos naudojimo kasinėjant paminklo stovėjimo vietą, kurioje palaidota 12 sovietų karių. Jų palaikai buvo atkasti.

U.Paetas savo ruožtu apkaltino Kremlių, kad jis moka jaunuoliams, apsupusiems Estijos ambasadą Maskvoje. "Tiems, kurie yra visiškai apgulę mūsų ambasadą Maskvoje, Kremlius moka atlyginimą: nuo 550 iki 1000 rublių (54-99 litus) už pamainą", - pareiškė jis.

Kišenėse - prisiplėštos prekės

Estijos spauda nurodo, kad Rusijos pilietis Dmitrijus Ganinas, žuvęs per masines riaušes Taline, dalyvavo plėšiant parduotuves. Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, galima manyti, jog 20 metų Dmitrijus ir drauge su juo į ligoninę atvežtas Olegas penktadienio naktį dalyvavo siaubiant parduotuves bei kioskus - jų drabužių kišenėse aptikta daiktų su etiketėmis iš kiosko Pernu plente.

Policija pirmą valandą nakties gavo iškvietimą į Tatario gatvę. Ten pareigūnai rado sunkiai sužeistą Dmitrijų, jo krūtinėje buvo matyti durtinė žaizda. Greitosios pagalbos automobilis atvežė jaunuolį į Mustamėjės ligoninę, tačiau operacinėje jis mirė. Byla tiriama, bet įtariamųjų pareigūnai kol kas neturi. Prokuratūra pareiškė, kad Rusijos piliečio žūtis niekaip nesusijusi su policijos veikla garantuojant tvarką balandžio 27 dieną Taline.

Dmitrijus turėjo nuolatinį leidimą gyventi Estijoje. Jis dirbo Taline statybininku.

Latvija pasirengusi

Po riaušių Taline suaktyvėjo ir Latvijos radikalai. Šalies premjeras Aigaras Kalvitis pripažino, jog įvykiai Estijoje negalėjo neturėti įtakos Latvijai. Jo žodžiais, padėtis, susijusi su saugumu Latvijoje, jau ne tokia, kokia buvo. "Turime būti pasirengę, nusiraminti nėra pagrindo", - teigė jis. Latvijos specialiosios tarnybos ruošiasi gegužės 9-osios renginiams, bet kol kas neturi duomenų, kad radikalios jėgos tą dieną galėtų išprovokuoti riaušes. "Viskas gali pasikeisti per kelias valandas", - įspėjo A.Kalvitis. Jis dar kartą pabrėžė, jog Latvijos vyriausybė remia Estiją.

Dabar gina NATO ir ES

Dėl paminklo sovietų kariams perkėlimo kilęs žodžių karas ir padidėjusi įtampa tarp Talino ir Maskvos atgaivino estams tamsius prisiminimus apie Antrojo pasaulinio karo metus, kai šalis prarado nepriklausomybę ir tapo Sovietų Sąjungos dalimi.

"Visuomet, kai Rusija pradeda pulti Estiją, užduodu sau klausimą, kur ji sustos, - sakė 79 metų pensininkė Milvi Tammist. - Ar nepasikartos 1940-ųjų įvykiai, kai sovietai atėmė iš mūsų laisvę? Esu įbauginta, bet viliuosi, kad šiandien nesame vieni. NATO negalėtų paprasčiausiai laukti ir žiūrėti, jei Maskva nuspręstų vėl mus okupuoti."

Daugiau kaip 60 metų už ją jaunesnis vaikinukas tvirtino, jog Maskvos agresyvumas nuliūdino ir prislėgė. "Nemalonu jausti, kad gretima valstybė tavęs nekenčia, - kalbėjo 17-metis Talino kolegijos studentas Martti Martinsonas. - Estijos ir Rusijos ekonominiai bei politiniai ryšiai gali dar pablogėti, tačiau esu tikras, jog tarptautinė parama užkirs kelią rusams ateiti čia ir sutrypti laisvę."

"Panaši situacija buvo susiklosčiusi 1940 metais, kai Stalinas atsiuntė į Estiją emisarus įtvirtinti čia promaskvietišką marionetinį režimą, - pasakojo buvęs Estijos ambasadorius Rusijoje istorikas Martas Helme. - Rusijos parlamento delegacijos reikalavimai, kad atsistatydintų Estijos vyriausybė, labai primena 1940-ųjų toną ir atgaivina išties niūrius prisiminimus. Laimė, šiandien viskas kitaip: mes priklausome NATO ir ES. Be to, dabar yra informacijos amžius, kai naujienos greitai sklinda, todėl neįmanoma pakeisti vyriausybės be išorinio pasaulio žinios."

"Tai rimčiausias iššūkis Estijos suverenumui nuo 1991-ųjų, - pabrėžė Estijos užsienio politikos instituto direktorius Andresas Kasekampas. - Tačiau pavojus būtų daug didesnis, jei Estija nepriklausytų NATO ir ES."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"